Demokratija ir diktatūra

(Darbą įkėlė Svečias)

Aprašymas:

Demokratijos pradžių pradžia, demokratijos esmė ir jos formos, Diktatūros ir jų formos, įvertinimas 10 balų.

Darbas:

Turinys

1. Demokratijos pradžių pradžia 3
2. Demokratijos esmė ir jos formos 4
3. Diktatūros ir jų formos 5
Naudota literatūra: 7

1. Demokratijos pradžių pradžia
Atėnų demokratija

Atėnai buvo gausiai gyvenamas polis, kurį sudarė Atėnų miestas ir Antikos apylinkės. VI a. pr. Kr. Atėnuose susikūrė demokratija, kurios pradininku laikomas Solonas.
Tautos susirinkime kiekvienas laisvas pilietis vyras nuo 18 metų amžiaus galėjo balsuoti ir reikšti savo nuomonę. Šalį valdė vyriausybė tapusi 400-ų taryba, kurią sudarė piliečiai nuo 30 metų. Jie buvo renkami burtų keliu vieneriems metams.
Teismų nariai taip pat buvo renkami burtų keliu. Aukščiausias teismo organas – prisiekusiųjų teismas. Jo nariai galėjo pakeisti kiekvieną tautos susirinkimo išrinkto pareigūno sprendimą.
Buvo priimtas ostrokizmo įstatymas – valstybei pavojingų piliečių

ištrėmimas iš Atėnų dešimčiai metų. Kasmet tautos susirinkimas nutardavo, ką ištremti iš šalies. Asmuo, kurio vardą daugiausiai kartų užrašydavo ant puodo šukės ir būdavo ištremiamas. Periklio valdymo laikotarpiu, V a. pr. Kr., imta mokėti atlyginimus dirbantiems tautos susirinkime, teismuose, taryboje. Demokratijos esmė buvo tai, kad visus pagrindinius ir svarbiausius valstybės gyvenimo klausimus balsų dauguma sprendė tiktai valstybės piliečiai ir niekas daugiau.
Istorinėje literatūroje įsigalėjusi nuomonė, kad V a. pr. Kr. Atėnuose egzistavo idealios demokratijos modelis.
Pagrindiniai demokratijos bruožai:
Piliečių dalyvavimas valdyme. Aukščiausias valdžios organas – piliečių (tautos) susirinkimas. Patys, o ne per atstovus, jame dalyvaudami, piliečiai garantuodavo savo teisių apsaugą.
Valdžios susiskirstymas į įstatymų leidžiamąją (tautos susirinkimas) ir įstatymų vykdomąją (400-ų taryba) ir teisminę.
buvo sudaryti kolegialūs, piliečiams atsakingi ir reguliariai keičiami valdžios organai.
Piliečių juridinės teisės buvo tvirtos, garantuotos materialiai. Atėnuose veikė paprastas, bet efektyvus pajamų paskirstymas liturgijų pavidalu. Liturgija – turtingų piliečių prievolės tautai: karo laivų statyba ir jų priežiūra, choro apmokėjimas teatro švenčių metu, gimnazijų išlaikymas ir t.t. Veikė valstybinė našlaičių ir neįgaliųjų aprūpinimo, viešųjų darbų organizavimo sistema. Liaudžiai buvo duodama pinigų šventėms ir pasilinksminimams.
Demokratijos trūkumai
Atėnų demokratija kartais vadinama vergų ir moterų išlaikomu klubu vyrams. Vergai, smulkūs valstiečiai ir moterys atlikdavo pagrindinius darbus, todėl daugelis laisvųjų piliečių visą laiką galėdavo skirti

[1] 2 3 4 Toliau