Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Aprašymas:

ĮVADAS 3 1. LIETUVOS CIVILINĖS TEISĖS REGLAMENTUOJAMŲ SANTYKIŲ RŪŠYS 4 2. ASMENINIAI NETURTINIAI SANTYKIAI 6 2.1. ASMENINIŲ NETURTINIŲ SANTYKIŲ SAMPRATA 6 2.2. ASMENINIŲ NETURTINIŲ SANTYKIŲ RŪŠYS 7 3. AUTORINĖS TEISĖS 9 3.1. AUTORINIŲ TEISIŲ KONCEPCIJOS 9 3.2. AUTORINIŲ TEISIŲ GALIOJIMO TRUKMĖ 10 3.3. AUTORINIŲ TEISIŲ PRIPAŽINIMAS TARP ŠALIŲ 10 3.4. AUTORINIŲ TEISIŲ PADĖTIS LITUVOJE 11 3.5. AUTORINĖS TEISĖS KAIP PREKYBOS LICENCIJOMS PAGRINDAS 14 3.6. GERESNĖ AUTORIAUS TEISIŲ APSAUGA, KAD KŪRYBINGUMAS IR ATEITYJE NEŠTŲ PELNĄ 14 3.6.1. Kūrybingumas negali būti nuostolingas 15 3.6.2. Vaizduojamasis menas negali būti vargdienių amatas 16 3.6.3. WIPO 17 4. JURIDINIO ASMENS PAVADINIMAS 18 4.1. JURIDINIO ASMENS PAVADINIMO SUDARYMAS 18 4.2. JURIDINIO ASMENS PAVADINIMO REGISTRAVIMAS IR APSAUGA 19 5. PREKĖS ŽENKLAS 22 5.1. KAS YRA PREKIŲ ŽENKLAS? 22 5.2. PREKĖS ŽENKLO REGISTRAVIMAS 22 5.2. PREKĖS ŽENKLO APSAUGA 24 IŠVADOS 26 LITERATŪRA 27

Darbas:

TURINYS

ĮVADAS 3
1. LIETUVOS CIVILINĖS TEISĖS REGLAMENTUOJAMŲ SANTYKIŲ RŪŠYS 4
2. ASMENINIAI NETURTINIAI SANTYKIAI 6
2.1. ASMENINIŲ NETURTINIŲ SANTYKIŲ SAMPRATA 6
2.2. ASMENINIŲ NETURTINIŲ SANTYKIŲ RŪŠYS 7
3. AUTORINĖS TEISĖS 9
3.1. AUTORINIŲ TEISIŲ KONCEPCIJOS 9
3.2. AUTORINIŲ TEISIŲ GALIOJIMO TRUKMĖ 10
3.3. AUTORINIŲ TEISIŲ PRIPAŽINIMAS TARP ŠALIŲ 10
3.4. AUTORINIŲ TEISIŲ PADĖTIS LITUVOJE 11
3.5. AUTORINĖS TEISĖS KAIP PREKYBOS LICENCIJOMS PAGRINDAS 14
3.6. GERESNĖ AUTORIAUS TEISIŲ APSAUGA, KAD KŪRYBINGUMAS IR ATEITYJE NEŠTŲ PELNĄ 14
3.6.1. Kūrybingumas negali būti nuostolingas 15
3.6.2. Vaizduojamasis menas negali būti vargdienių amatas 16
3.6.3. WIPO 17
4. JURIDINIO ASMENS PAVADINIMAS 18
4.1. JURIDINIO ASMENS PAVADINIMO SUDARYMAS 18
4.2. JURIDINIO ASMENS PAVADINIMO REGISTRAVIMAS IR APSAUGA 19
5. PREKĖS ŽENKLAS 22
5.1. KAS YRA PREKIŲ ŽENKLAS? 22
5.2. PREKĖS ŽENKLO REGISTRAVIMAS 22
5.2. PREKĖS

ŽENKLO APSAUGA 24
IŠVADOS 26
LITERATŪRA 27


ĮVADAS

Teisė, reikšdama žmonių pastangas versti savo interesus visai visuomenei privaloma tvarka ir ja remiantis viešpatauti arba sugyventi, yra vienas iš reikšmingiausių ir kartu sudėtingiausių žmogaus kūrinių.
Civilinė teisė yra labiausiai paplitusi teisės šaka. Civilinė teisė su kitomis teisės šakomis sudaro bendrąją teisės sistemą. Tai viena pagrindinių teisės šakų, kuri yra skirstoma į savarankiškus civilinės teisės institutus. Su šios teisės reguliuojamais santykiais mes susiduriame kiekvieną dieną, nepriklausomai nuo to, kokia veikla užsiimame, kokį darbą dirbame. Todėl kiekvienas asmuo turėtų būti susipažinęs su civilinės teisės normomis, jos reguliuojamais teisiniais santykiais bei atskirais institutais.
Pagrindinis civilinės teisės uždavinys – nukreipti žmonių, įvairių organizacijų, taip pat valstybės institucijų veiklą ta linkme, kad būtų sparčiau vystoma privatine nuosavybe pagrįsta visuomenės ekonominė bazė ir sudarytos sąlygos vis geriau patenkinti fizinių bei juridinių asmenų materialinius ir dvasinius poreikius. ( 1)
Atsižvelgiant į civilinių teisinių santykių savybes jie skirstomi į įvairias rūšis. Vienas iš tokių skirstymo pagrindų yra civilinės teisės regalmentuojami visuomeniniai santykiai. CK normos reglamentuoja teisinės lygybės pagrindu susiklosčiusiu turtinius ir asmeninius neturtinius santykius.
Teisiniai santykiai, atsirandantys dėl žmogaus kūrybos rezultatų ar asmeninių neturtinių gėrybių, neatskiriamų nuo asmens ar asmenų kolektyvo, yra neturtiniai teisiniai santykiai. Atitinkamai neturtinės yra ir tų teisinių santykių dalyvių subjektinės teisės bei pareigos,