Darbas:
TURINYSĮVADAS ………………………………………………………………………………………….3
1. TIESIOGINĖ DEMOKRATIJA ……………………………………………………………….4
1.1. Klasikinė demokratija ………………………………………………………………..5
1.2. Radikalioji vystymosi demokratija …………………………………………………..6
1.3. Tiesioginė demokratija ……………………………………………………………….6
1.4. Dalyvaujamoji demokratija …………………………………………………………..7
2. ATSTOVAUJAMOJI DEMOKRATIJA ………………………………………………………8
2.1. Ginamoji demokratija ………………………………………………………………...9
2.2. Konkurencinė elistinė demokratija ………………………………………………….10
2.3. Pliuralizmas …………………………………………………………………………11
2.4.
IŠVADOS ………………………………………………………………………………………..14
LITERATŪRA …………………………………………………………………………………..16
ĮVADAS
Demokratijos sampratos ištakos yra neatsiejamos nuo graikiškosios demokratia ( demos – liaudis, kratos – valdymas arba autoritetas ) sampratos, šiandieninėje politinėje tikrovėje susiduriame su demokratijos formų įvairove, jos aiškinimo daugiareikšmiškumu ir kitimu. Nėra bendro demokratijos apibrėžimo: skirtingai ji suprantama išsivysčiusiose demokratijose, rytų ar Vidurio Europos šalyse, Afrikos, Azijos ar Afrikos žemynuose. Ne vienodai ji buvo aiškinama ir įvairiais istoriniais laikotarpiais.
Vis dėlto, siekiant atskirti šiuolaikinę demokratiją nuo nedemokratinių sistemų, vieningai sutariama dėl trijų esminių jos elementų:
1. plati konkurencija dėl valstybinių pareigų, teisingi ir laisvi rinkimai vyksta reguliariai, nevartojant prievartos ir nedarant jokių apribojimų nė vienai socialinei grupei;
2. piliečiai nevaržomai dalyvauja lyderių ir politikos atrankos procese;
3. egzistuojantis pilietinių ir politinių laisvių lygis pakankamas užtikrinti politinės konkurencijos ir dalyvavimo integralumą .
Toks demokratijos apibūdinimas yra ilgos jos teorinės ir praktinės raidos rezultatas, kai įsigalėjo procedūrinis demokratijos pagrindimo aspektas.
Demokratija savo esme yra naujausių amžių produktas, pradėtas realiai įgyvendinti kartu su pramonės revoliucija. Ji tūkstantmečių bėgyje kito ir
|
|
Komentarai