Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Aprašymas:

Racionalus žaliavų ir energijos šaltinių išdėstymas eksploatuojamos technologinės įrangos atžvilgiu bei racionalus medžiagų ir energijos naudojimas sumažina bendrą faktinę aplinkos taršą. Tokių veiksnių būtinumas verčia ieškoti naujų "end-of-pipe" technologijoms ar prevenciniam aplinkos taršos sulaikymui reikalingų medžiagų tarp vietinių gamtinių išteklių ir vietinės pramonės atliekų, tuo pačiu įgalindamas tirti šių medžiagų fizikines chemines savybes ir išplėsdamas chemijos ir cheminės technologijos mokslų taikymą aplinkosaugos inžinerijos srityje. Lietuvos sąlygomis tokiomis medžiagomis galėtų būti medžio apdirbimo, celiuliozės ir popieriaus pramonės atliekos, pelenai, metalinių pusfabrikačių ėsdinimo proceso atliekos, kalcio hidrosilikatai (kaip atliekų perdirbimo produktai), vietinės uolienos opoka ir glaukonitas. Ypatingas dėmesys atkreiptinas į iš AlF3 gamybos atliekų ir techninių kalkių pagamintą kalcio hidrosilikatą CSH(1)

Darbas:

Vietinių išteklių panaudojimo aplinkosaugos technologijų efektyvumui didinti galimybės
Kauno technologijos universitetas, inžinerinės ekologijos katedra
Racionalus žaliavų ir energijos šaltinių išdėstymas eksploatuojamos technologinės įrangos atžvilgiu bei racionalus medžiagų ir energijos naudojimas sumažina bendrą faktinę aplinkos taršą. Tokių veiksnių būtinumas verčia ieškoti naujų "end-of-pipe" technologijoms ar prevenciniam aplinkos taršos sulaikymui reikalingų medžiagų tarp vietinių gamtinių išteklių ir vietinės pramonės atliekų, tuo pačiu įgalindamas tirti šių medžiagų fizikines chemines savybes ir išplėsdamas chemijos ir cheminės technologijos mokslų taikymą aplinkosaugos inžinerijos srityje. Lietuvos sąlygomis tokiomis medžiagomis galėtų būti medžio apdirbimo, celiuliozės ir popieriaus pramonės atliekos, pelenai, metalinių pusfabrikačių ėsdinimo proceso atliekos, kalcio hidrosilikatai (kaip

atliekų perdirbimo produktai), vietinės uolienos opoka ir glaukonitas. Ypatingas dėmesys atkreiptinas į iš AlF3 gamybos atliekų ir techninių kalkių pagamintą kalcio hidrosilikatą CSH(1).

Prasminiai žodžiai: "end-of-pipe" technologijos, taršos prevencija, žaliavos, energija, vietiniai ištekliai, išlakos, nuotekos, atliekos, kalcio hidrosilikatai, adsorbcija, katalizė
Bendra apžvalga
Globaliniu mąstu įvertinus visą ūkinę veiklą, galima tvirtinti, kad daugelio paplitusių aplinkosaugos technologijų efektyvumas bendro aplinkos taršos sumažinimo požiūriu yra menamas [1].
Šio reiškinio esmė ir priežastys glūdi "End-of-pipe" aplinkosaugos technologijose, kurios yra nuotekų ir dujinių išlakų valymas bei atliekų perdirbimas ar utilizavimas. Šių technologijų efektyvumas negali būti 100%-inis, t. y. jų dėka technogeninių procesų negalima įvesti į gamtiniams procesams būdingą uždarą ciklą. Kylant gamybos lygiui išsivysčiusiose šalyse, bendras į aplinką patenkančių teršalų kiekis, taikant tas pačias aplinkosaugos technologijas, irgi didėja [1]. Tačiau ir nesant gamybos lygio augimo ar netgi jam smunkant, įprastų aplinkosaugos technologijų efektyvumas išlieka menamas, nes bendras į aplinką pakliuvusių medžiagų kiekis nepriklauso tik nuo pagaminamos produkcijos kiekio ir atitinkamo technogeninio proceso išlakų ir nuotekų išvalymo ar atliekų utilizavimo laipsnio:
Pirma, nė vienos valymo technologijos negalima vertinti atskirai nuo energetinių sąnaudų, todėl reikia taikyti optimalias, o ne "lengviausiai prieinamas" ar "praktiškai pasiteisinusias" technologijas [2], nes didesnės energetinės sąnaudos savaime reiškia didesnæ aplinkos taršą.
Antra, aplinkosaugos technologijų įrangai, kaip ir įprastiems