Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Aprašymas:

Informacijos elgsenos samprata, apibrezimai; Organizacijos informaciniai poreikiai, CSF metodologija; Zmoniu informacine elgsena. Apskritai gan neblogas kurinys tokiai ganetinai abstrakciai sriciai.. Buvo parasytas ziniu vadybos disciplinai (VU, Ekonomikos fak.)

Darbas:

Informacinė elgsena

1. Apibrėžimai

Informacinė elgsena – tai elgsenų, susijusių su informacijos šaltiniais ir
kanalais, visuma. Į šią sąvoką įeina tiek aktyvus, tiek pasyvus
informacijos ieškojimas ir jos naudojimas.
Informacijos ieškojimo (seeking) elgsena – tai tikslingas informacijos
ieškojimas. Informacijos galima ieškoti tiek fizinėse informacinėse
sistemose (kaip laikraščiai ar biblioteka), tiek ir kompiuterizuotose
sistemose (internete).
Informacijos tyrinėjimo (searching) elgsena – tai elgesių „mikro-lygis“,
naudojamas ieškant informacijos visose galimose informacinėse sistemose. Ji
susideda iš visų sąveikų su informacine sistema. Pavyzdžiui, žmogaus ir
kompiuterio sąveikos lygyje, tai gali būti pelės klavišo nuspaudimas į
kokią tai nuorodą. Protiniame (intelektualiame) lygyje, gali būti
apsisprendimas, kokią

ieškojimo strategiją pasirinkti, arba kažkokių
kriterijų, pagal kuriuos vėliau bus atrenkama informacija, nustatymas
(pvz., kuri iš dviejų knygų jam bus naudingesnė). Į šį lygį įeina ir
išrinktos informacijos ar duomenų svarbumo įvertinimas.
Informacijos naudojimo elgsena – tai fiziniai ir protiniai veiksmai, susiję
su rastos informacijos įtraukimu į žmogaus jau turimų žinių „bazę“.
Pavyzdžiui, tai gali būti fizinis veiksmas, tekste pasižymint svarbias ir
reikšmingas vietas, arba naujos informacijos palyginimas su jau turimomis
žiniomis – protinis veiksmas.
Informacijos elgsena yra išskiriama į dvi dalis – žmonių informacinę
elgseną bei organizacinę informacinę elgseną.
• Žmonių informacinė elgsena – tai žmonių elgsenų visuma. Kaip jau
minėjau į tai įeina ir aktyvus, ir pasyvus informacijos ieškojimas bei
naudojimas. Taigi informacinė elgsena yra tiek asmeninis bendravimas
su kitais žmonėmis, tiek ir televizoriaus žiūrėjimas, kai girdime daug
įvairiausių skelbimų, nors tikrai nesiruošiame jų kur nors panaudoti.
• Organizacinę informacinę elgseną galime apibrėžti tokiu pačiu keliu:
organizacijos įrengia sistemas ir paslaugas, kurios turi rinkti,
pasidalinti ir platinti (skleisti) visų rūšių informaciją, nuo
gamybinių duomenų iš fabrikų iki įvykių prekyvietėse. Tačiau
informacija pasiekia organizaciją ir visai kitais keliais, apie
kuriuos iš pradžių net nebuvo galvojama kaip apie informacijos gavimo
mechanizmus. Pvz., pardavėjas pastebi kaip išsiskiria ir kokias
nuolaidas daro konkurencinės firmos ir galų gale ši