Aprašymas:
Darbas:
SOCIALINIO DARBUOTOJO DARBO SU KLIENTU IŠ ASOCIALIOS APLINKOS YPATUMAI
Šių dienų politiniai, ekonominiai, vertybiniai socialiniai ir kiti valstybėje vykstantys pokyčiai turi didelę įtaką jos piliečiams. Didėjant nelankančių mokyklos mokinių skaičiui, daugėjant beglobių, gatvės vaikų, didėja nusikalstamumas nepilnamečių tarpe, sparčiai plinta narkomanija, alkoholizmas ir kiti žalingi įpročiai, kurie įtraukia vis daugiau moksleivių, kelia pavojų jų sveikatai, intelektiniam žmonių potencialui ir socialiniai plėtrai, sudaro sąlygas plisti organizuotam nusikalstamumui, kelia grėsmę visuomenei. Susidarius tokiai padėčiai mūsų visuomenėje iškilo būtinybė ieškoti išeities. Buvo pradėtos steigti socialinės institucijos, kurios rūpintųsi socialiai pažeistomis šeimomis, įstatymiškai gintų vaikus bei jaunuolius nuo prievatos bei išnaudojimo ne tik šeimose, bet ir mokyklose, asocialiose jaunimo grupėse, suteiktų
Kadangi socialinis darbuotojas dirba išskirtinėmis sąlygomis su įvairiais žmonėmis, žmonių grupėmis, jam tenka paveikti ne vien globotinį, bet ir tuos asmenis (ypač vaiko tėvus, artimuosius), nuo kurių priklauso vaiko - jaunuolio kasdienis gyvenimas, jo ateitis. Todėl socialinis darbuotojas dirba įvairiose specifinėse sąlygose: darbo diena nenormuota, kupina įtampos, stresų, emocinių sukrėtimų, o tokiomis sąlygomis dirbdamas žmogus patiria psichinį, protinį bei fizinį nuovargį. Taigi, ši profesija patenka į profesijų, reikalaujančių didelių emocinių sąnaudų, didelės atsakomybės bei turinčių labai neapibrėžtus sėkmės kriterijus, ratą.
Socialinis darbuotojas dirbdamas su jaunuoliais dažnai susiduria su problemomis, nuo kurių sprendimo būdų priklauso darbo efektyvumas ir dažniausiai tai būna:
1. Pyktis ir irzlumas.
2. Kaltė ir tėvų priekaištai.
3. Pasitikėjimo stoka ir abejingumas.
4. Negatyvizmas į soc. darbuotoją.
5. Izoliavimasis ir atsitraukimas.
6. Dažnas žvilgčiojimas į laikrodį.
7. Cinizmas.
8. Vangus mąstymas ir priešinimasis pokyčiams.
9. Nepasitikėjimas ir paranoja.
10. Per gausus vaistų ar narkotinių preparatų vartojimas.
11. Konfliktai šeimoje.
12. Dažnas neatėjimas į mokyklą.
Socialinio darbuotojo profesija – tai atitinkamomis žiniomis, mokėjimais, sugebėjimais ir įgūdžiais pagrįstos žmonių veiklos kombinacijos, teikiančios jiems materialinio apsirūpinimo ir aktyvaus įsijungimo į visuomeninio gyvenimo struktūras, prielaida.
Pagrindinis socialinio darbuotojo veiklos tikslas – kliento gerovė, saugumas, siekiant pozityvios
Komentarai