Aprašymas:

viskas apie maisto medžiagas

Darbas:

MAISTO MEDŽIAGOS



BALTYMAI

Baltymai - svarbiausioji organizmo sudedamoji dalis. Tai būtinai reikalinga organizmui maisto medžiaga, iš kurios sudaromos naujos ir atstatomos susidėvėjusios ląstelės.
Gyvame organizme vyksta nuolatinis baltymų irimas ir kūrimas. Gauti su maistu baltymai virškinimo metu suskaldomi į amino rūgštis, kurios pro žarnų sieneles susigeria į kraują, o jau iš amino rūgščių kiekvienas organas sukuria sau būdingus baltymus. Kūno baltymuose randama net 20 skirtingų amino rūgščių, kurių beveik pusę organizmas būtinai turi gauti su maisto baltymais, nes pats jų sukurti negali.
Suaugusiam žmogui reikia apie 1-1,5 g baltymų vienam svorio kilogramui, iš kurių apie pusė turi būti gyvulinės kilmės.
Sunkiai dirbantiems, augantiems, sveikstantiems po ligos baltymų reikia daugiau.
Kai baltymų trūksta:
organizmas blogiau auga;
pablogėja kraujo gamyba;
sutrinka nervų sistemos ir kepenų veikla;
greičiau susergama užkrečiamomis ligomis.

RIEBALAI
Riebalai yra labai svarbūs žmonių mityboje, nes jie yra vieni iš pagrindinių energijos šaltinių ir organizme iš jų susidaro riebalinės kilmės medžiagos: riebalų rūgštys, vitaminai, hormonai. Maisto, farmacijos ir kosmetikos produktuose esančių lipidų oksidacija yra neišvengiamas procesas, pakeičiantis produkto sudėtį, fizines, organoleptines ir mitybines savybes. Todėl lipidai gali tapti ir žmogaus sveikatai kenksmingų cheminių junginių pirmtakais, vykstant riebalinių produktų autooksidacijai. Žmogaus organizme susidarantys ar su maisto produktais patenkantys laisvieji radikalai skatina kai kuriuos neigiamus procesus ( ląstelių senėjimą, kancerogenezę, aterosklerozę, diabetą). Oksidacijos procesui stabdyti naudojami antioksidantai. Antioksidantų panaudojimo praktika yra gana sena ir pasitvirtinusi. Ji leidžia efektyviai blokuoti oksidacijos procesus ir gerai užkonservuoti maisto produktus. Iki devintojo dešimtmečio plačiausiai buvo naudojami sintetiniai antioksidantai- butilhidroksidantai (BHT), butilhidroksianizolis (BHA) ir galatai. Šie antioksidantai yra gana efektyvūs ir todėl buvo populiarūs. Tačiau nuolat kyla abejonių dėl jų saugumo. Natūralūs antioksidantai yra reali alternatyva, pakeičiant sintetinius antioksidantus. Be to, vartotojai vis dažniau yra linkę pasirinkti natūralius produktus. Paskutiniuosius 10 metų vykdomi intensyvūs natūralių fenolinių antioksidantų, gautų iš aromatinių ir vaistinių augalų, tyrimai. Natūralūs fenoliniai antioksidantai domina mokslinius, maisto produktų gamintojus ir vartotojus keliais ypač svarbiais aspektais:
1. Jie efektyviai stabdo lipidų oksidaciją.
2. Pagerina maisto skonio ir mitybines savybes.
3. Apsaugo nuo širdies- kraujagyslių ir kitų ligų.
4. Yra ateities funkcinio maisto pirmtakai, turinys specifinių sveikatą gerinančių savybių.

Riebalai, kaip ir angliavandeniai, teikia energiją.
Riebalai sudaryti iš glicerino ir riebiųjų rūgščių.
Į riebalų sudėtį įeinančios rūgštys būna sočiosios ir nesočiosios.
SOČIOSIOS RŪGŠTYS (gyvuliniai riebalai) NESOČIOSIOS RŪGŠTYS (augaliniai riebalai)
Lydosi aukštoje temperatūroje,
sunkiai virškina,
ištirpusiuose riebaluose yra vitaminas A ir D. Lydosi žemesnėje temperatūroje,
Lengviau organizmas virškina,
Didelė reikšmė kepenų veiklai.
Maistui reikia naudoti augalinius ir gyvulinius riebalus.
Riebalų žmogui reikia tiek pat, kiek ir baltymų: vienam svorio kilogramui - apie 1 g.
Riebalų perteklius maiste kenkia nervų sistemai, pablogina kraujo gamybą, sumažina apetitą ir atsparumą ligoms.
Produktai Riebalų kiekis
Kiauliena
Žąsiena
Sūdyta silkė
Riebus sūris 34%
44%
17%
30%

ANGLIAVANDENIAI
Tai - krakmolas, įvairių rūšių cukrus, celiuliozė, pektinės medžiagos.
Angliavandeniai - tai medžiaga teikianti organizmui energiją.
Normaliai maitinantis, angliavandenių žmogaus organizmas sunaudoja 4 - 4,5 karto daugiau, negu baltymų. Kai jų nepakanka, žmogus darosi nedarbingas, kai per daug - atideda riebalų pavidalu.
Kad negautume per daug angliavandenių, nereikia daug ir dažnai valgyti įvairių saldumynų.
Angliavandeniai - svarbiausias mūsų organizmo energijos šaltinis, labiausiai paplitusi maisto medžiaga.
Žmogus su maistu gauna paprastų ir sudėtingų angliavandenių.
Angliavandeniai
PAPRASTI (Monosacharidai) SUDĖTINGESNI (Disacharidai) SUDĖTINGI (Polisacharidai)
Gliukozė (vynuogių cukrus)
Fruktozė (vaisių cukrus)
Galaktozė Sacharozė (runkelių, cukranendrių cukrus)
Laktozė (pieno cukrus)
Maltozė (salyklo cukrus) Krakmolas
Glikogenas (gyvulinis krakmolas)
Virškinimo trakte krakmolas ir disacharidai skyla iki monosacharidų. Iš čia jie, daugiausia gliukozės pavidalu, patenka į kraują.
Gliukozė teikia žmogui energiją.
Kraujyje jos kiekis paprastai pastovus.
Angliavandenių atsargos kaupiamos kepenyse ir raumenyse netirpaus gyvulinio krakmolo - glikogeno - pavidalu. Glikogenas nuolatos verčiamas gliukoze.
Gliukozė labai paplitusi gamtoje.
Jos kartu su fruktoze yra vaisiuose, daržovėse, meduje.
Jeigu valgomojo cukraus - sacharozės - saldumą imtume 100%, fruktozės jis būtų 173 %, o gliukozės 61%.

MINERALINĖS