Ieškoti
:
:
Pamiršote slaptažodį?  Prisijungti>>
(Darbą įkėlė Svečias)

Aprašymas:



Darbas:

Turinys


Įvadas..........................................................................................................1

Kuo skiriasi laisvieji žodžių junginiai nuo frazeologizmų?........................2

Frazeologizmų rūšys...................................................................................5
• Lietuvių kalbos frazeologizmai reikšmės požiūriu...........................5
• Lietuvių kalbos frazeologizmų struktūriniai tipai...........................12
• Lietuvių kalbos frazeologizmų funkciniai tipai..............................14

Pabaigai.....................................................................................................16

Naudotos literatūros sąrašas......................................................................17


Įvadas

Jau esame matę, kad kalboje yra įvairių žodžio vartojimo būdų, paverčiančių jį ryškia stilistine priemone. Yra žodžių, kurie ekspresyvūs
bei vaizdingi savaime. O ar nėra kalboje žodžių junginių, kurie būtų pastovūs vaizdų, emocijų reiškėjai? Junginių, vaizdingų bei raiškių “be niekur nieko”, be konteksto? Taip, tokių junginių yra didelis lobynas. Jo vardas – frazeologija.
Žodžių junginių skiriami du pagrindiniai būriai: laisvieji ir nelaisvieji. Pastarieji vadinami frazeologizmais, o laisvieji žodžių junginiai – tiesiog laisvaisiais žodžių junginiais. Kviečiu artimiau susipažinti su abiem iš jų.




Kuo skiriasi laisvieji žodžių junginiai nuo frazeologizmų?

• Visų pirma laisvuoju žodžių junginiu vadinami tiesioginiu sintaksiniu ryšiu susiję du ar keli savarankiškos leksinės reikšmės žodžiai, įeinantys į sakinio sandarą. Pavyzdžiui, sakinyje Brolis vakar parašė seseriai laišką tiesioginis sintaksinis ryšys yra tarp žodžių brolis parašė, parašė laišką, parašė seseriai, parašė vakar. Jie ir sudaro atskirus laisvuosius junginius. Žodžiai brolis ir laišką, brolis ir vakar junginių nesudaro, nes jie susiję ne tiesiogiai, o per žodį parašė. Sintaksės tyrinėtojai junginių apibrėžimuose visada akcentuoja, kad laisvuosius junginius sudaro tik savarankiškos leksinės reikšmės žodžiai. Bendrą tokių junginių reikšmę sudaro atskirų į juos įeinančių žodžių (dėmenų) leksinių reikšmių suma. Taigi sintaksės analizuojamus laisvuosius junginius galima semantiškai išskaidyti.

• Frazeologiniai junginiai visiškai nesiskiria nuo laisvųjų savo gramatine sandara. Pagrindinis jų skirtumas glūdi reikšmėje. Frazeologinio junginio reikšmė yra visiškai arba bent iš dalies nutolusi nuo jį sudarančių žodžių reikšmių. Bendra frazeologizmo reikšmė ne tik


[1]  2  3  4  5  6  7  8  9 ... 14  Toliau



Skelbimai
 
 
 
TEISES,VADYBOS,ADMINISTRA  diplominis2012
 
Bakalauro ir magistro dar  diplominis2012
 
 
 
 
Aukšta darb? kokyb?  marius_darbai
 
 
 
Kokybiški rašto darbai  RasauStudentams




Darnipora.lt