Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Aprašymas:

Žodis — netarpiška minties tikrovė. O jeigu taip, tad, norėdami aiškiai ir tiksliai kalbėti, pirmiausia turime išmokti aiškiai ir tiksliai mąstyti. Ir atvirkščiai, kalbame nevalyvai, sujauktai, logiškai nenuosekliai, bet kaip dėl to, kad logiškai neapdorojame savo minties. Juk kalbėti bet kaip — tai pirmiausia mąstyti bet kaip.

Darbas:

Kalbos kultūra – minties kultūra
Žodis — netarpiška minties tikrovė. O jeigu taip, tad, norėdami aiškiai ir tiksliai kalbėti, pirmiausia turime išmokti aiškiai ir tiksliai mąstyti. Ir atvirkščiai, kalbame nevalyvai, sujauktai, logiškai nenuosekliai, bet kaip dėl to, kad logiškai neapdorojame savo minties. Juk kalbėti bet kaip — tai pirmiausia mąstyti bet kaip.
Dažnai nesuvokiame arba nepaisome elementarių skirstymo reikalavimų, darome niekuo nepagrįstą minties šuolį|, sąvokai suteikiame požymį, kurio ji neturi, sukeičiame veikėją su veiksmo objektu, laužome tapatumo dėsnį ir t.t.
Nepaisome skirstymo reikalavimų:
Nors knyga skiriama miesto gyventojams, bet ja galės naudotis visos moterys.
Būdamas Lietuvoje, jis kalbėjosi su vietos gyventojai, rašytojais, mokslininkais ir kt.
Konservatorijoje sudarytos meninės koncertinės brigados, į kurias įeina įvairių žanrų atlikėjai ir skaitovai.
Čia žmonės tame pačiame

sakinyje skirstomi ne vienu pamatu: vienur pagal gyvenamąją vietą, kitur jau pagal lytį, arba pagal gyvenamąją vietą ir pagal profesiją, arba pagal specialybę.
Labai dažnai per daug staiga šokame nuo vieno dalyko prie kito — darome nepateisinama minties šuolį:
Petras Cvirka parašė romanus ,,Žemė maitintoja", ,,Frank Kruk", ,,Meisteris ir sūnūs", kelis apsakymų rinkinius ir mirė. 1947 m.
Valgykloje mažas valgių asortimentas, valgiai gaminami neskaniai, trūksta švaros, daržovių.
Mes visada turime būti dėkingi mokytojams, išmokiusiems pažinti pirmąją raidę, pasaulį.
Teiginius, kad P. Cvirka. mirė 1947 m., turėtume reikšti atskirais sakiniais — nederėtų jų suplakti su kita informacija: P. Cvirka parašė, „Žiemę maitintoją", kitus romanus, apsakymų rankinius. Taip pat nešokli tame pačiame sakinyje nuo švaros prie daržovių, nuo raidės prie pasaulio.
Painiojame dalį su visuma arba rūšį su gimine:
Veidas papurtęs, kampuotų judesių ir visai nepanėšėjo į švedą.
Vienur imame veidą, atseit dalį žmogaus, o kitur —jį visą. Sakykime:
Veidas papurtęs, kampuotų judesių ir visai nepanėšėjo į švedo.
Sąvokai sutekame požymį, kurio ji neturi:
Realizmas ir modernizmas yra vieni iš svarbiausių šiuolaikinės estetikos klausimų.
Klausimas yra ne realizmas ir modernizmas, o tai, ką iš jų rinktis. Sakykime: Realizmas ar modernizmas—štai vienas iš svarbiausių šiuolaikinės estetikos klausimų.
Esti, kad išvada prieštarauja prielaidai:
Visi mokiniai ateidavo švarūs ir tvarkingi, bet atsirasdavo ir tokių, kurių būdavo nelygintos kelnės ir nevalyti batai.
Algis šaltai viską apgalvojo, o jo rankos drebėjo iš, susijaudinimo.
Jei būdavo ir tokių, tai švarūs ir tvarkingi