Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Aprašymas:

Darbas:

Audiniai
XIX-XX a.pr. audėjos iš plonai suverptų lininių verpalų audė drobę, iš kurios siuvo kasdieninius drabužius – marškinius, prijuostes, kelnes. Žieminiams drabužiams vartojo milą, išaustą iš storai suverptų verpalų. Iš tokių pat verpalų moterys nešiojo dideles su kutais languotas skaras. Visi šie audiniai austi dvinytiškai. Raštuotieji audiniai austi dimine ir servetine technika, retkarčiais ir rinktine. Servetiniu būdu vartojama 8, 10, 12, 16 nyčių. Raštą sudaro geometriniai langeliai bei išilginiai ir skersiniai stulpeliai. Taip buvo audžiami rankšluosčiai, staltieses, dažniausiai iš balintų ir nebalintų lininių verpalų. Šis audimo būdas plačiausiai buvo paplitęs XIX a. Diminiai audiniai austi XIX a. pab. – XX a. pr. Jų raštą sudaro stačiakampiai langeliai. Taip buvo audžiamos lovatiesės, staltiesės, rankšluosčiai. Neretai audinių galuose būdavo įaudžiamas raudonų žičkų ruoželis
Juostos buvo audžiamos iš vilnonių ir lininių siūlų. Iš pradžių vilnas audėjos dažydavo natūraliais augaliniais ir kitokiais dažais, vėliau – fabrikiniais. Juostų dydį apsprendė jų paskirtis ir techninės audimo galimybės. Jų plotis ir ilgis įvairus. Galai dažnai būdavo užbaigiami puošniais margaspalviais kutais. Juostų ornamentas yra palyginti paprastas, nesudėtingas. Didelę praktinę reikšmę turėjo pintinės juostos, kurios buvo pinamos iš kelių ryškių spalvų vilnonių siūlų. Jomis moterys pasirišdavo ilgus sijonus, kojines, suvarstydavo liemenes. Be pintinių juostų dar yra vytinės, austinės. Siauromis vytinėmis juostomis susijuosdavo vyrai, jos buvo naudojamos lauknešėliams pasirišti. Be to, juostos turi didelę apeiginę reikšmę.
Baldai
Krakių apyl. gyventojų buityje paplitę šie baldai: lovos, spintos, kėdės, stalai, anksčiau – rankšluostinės, skrynios, mediniai lopšiai ir kt. Senųjų baldų puošyba negausi. Vyrauja kiaurapjūvio technika atlikti ar polichromija tapyti ornamentai. Nudažyti geltona, ruda, juoda, melsvai žalsva spalva. Labai puošnios skrynios, spintos ir rankšluostinės. Skrynių vid. ilgis 88 – 130, plotis 53 – 73, aukštis 50 – 67 cm. Priekis, galai ir antvožas tapyti augaliniu ornamentu, ypač tulpės motyvu, šonai apkaustyi metaliniais apkaustais. XIX a. pr. paplito vienadurės tapytos spintos maistui laikyti. Jų priekinė dalis tapyta stilizuotu augaliniu ornamentu, kuris dažniausiai susideda iš dviejų grupių. Rankšluostinės buvo ornamentuojamos kontūrinio raižymo ir kiaurapjūvio technika. Jų aukštis 49, plotis 42 – 43, storis 10 cm.
Respublikos muziejuose iš buv. kolūkio teritorijos yra įvairių baldų ir fotonegatyvų: Pakabinamas veidrodis, padarytas apie 1800 m rėmai