Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Aprašymas:

XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje lietuviu tautai atkutus, pradėta rūpintis lietuviškos muzikinės kultūros, o taip pat ir lietuviškos operos meno ugdymu. Tuo metu Lietuvoje gimė vadinamasis klojimu teatras, (ar vad. Lietuviški vakarai), kurių programą dažniausiai sudarydavo choru dainos ir vieno kurio scenos veikalėlio vaidinimas. XIX a. pabaigoje tie vakarai dar budavo slapti, o i viešumą išejo tik nuo 1904 m., atgavus spaudą.

Darbas:

Lietuviškos operos pradžia

Lietuvių vokalinio meno praeitis dar nepakankamai nušviesta muzikinėje literatūroje, mažai terašoma apie solinio dainavimo laimėjimus. XVIII ir XIX a. italų daininkai jau skynė laurus visoje Europoje ir už jos ribų , o mūsų tauta pirmuosius žingsnius šioje srityje pradėjo žengti tik XIX a. pabaigoje – XX a.pradžioje.
Dž.Verdžio opera „Aida“1927Amneris-V.Jonuškaitė
XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje lietuviu tautai atkutus, pradėta rūpintis lietuviškos muzikinės kultūros, o taip pat ir lietuviškos operos meno ugdymu. Tuo metu Lietuvoje gimė vadinamasis klojimu teatras, (ar vad. Lietuviški vakarai), kurių programą dažniausiai sudarydavo choru dainos ir vieno kurio scenos veikalėlio vaidinimas. XIX a. pabaigoje tie vakarai dar budavo slapti, o i viešumą išejo tik nuo 1904 m., atgavus spaudą. Klojiminio teatro laikotarpyje ypač daug reikšmingu darbu atliko kompozitorius Stasys Šimkus (1887-1943),

organizuodamas chorus, rengdamas lietuviškus vakarus ir visa gaivalinga energija skatindamas muzikinės kultūros ugdymą beveik visoje Lietuvoje. Lietuviu tautinės operos pradininkas yra kompozitorius Mikas Petrauskas (1873-1937). Jo opera - melodrama ”Birutė” mėgėjų pastangomis buvo pastatyta Vilniuje 1906 m. lapkričio 6 d. “Birutės” libretą parašė Žemkalnis. Birutes jaunesniojo brolio vaidmenyje pasirodė Kipras Petrauskas, velesnysis Petrapilio Marijos teatro ir Lietuvos Valstybinio Operos teatro pirmaeilis tenoras. Birutės vaidmeni atliko M. Piaseckaitė-Šlapelienė, senąji vaidilą vaidino G. Žemkalnis, o kitus vaidmenis žinomi to meto lietuviu kulturininkai: dailininkas A. Žmuidzinavičius, K. Piuda, St. Audejus, P. Gaidelionis, V. Putramentas, J. Usas, J. Pleirys, E. Gališauskaite, G. ir Z. Landsbergytes ir kt. Tik pradedančio, jauno kompozitoriaus M. Petrausko melodrama “Birutė” dar nebuvo aukšto meninio lygio operos veikalas, bet savo istoriniu lietuvišku turiniu, lietuvių liaudies dainų melodijomis pagrįsta muzika to veikalo pastatymas yra itin reikšmingas įvykis lietuvių operos teatro istorijoje.
Rusų žandarų persekiojamas, M. Petrauskas 1906 m. pabaigoj buvo priverstas slapčia išvykti į užsienį ir 1907-1927 m. su mažomis pertraukomis gyveno JAV. Čia jis organizavo lietuvių išeivių chorus bei vaidinimus, parašė apie 20 operečių, kurių viena kita (“Consilium facultatis”, “Apvesdinkite ir mane”, “Kaminkrėtys ir malūnininkas”) lietuvių teatro mėgėjų scenose iki šiol tebėra vaidinamos. JAV M. Petrauskas 1918 m. sukūrė ir savo didžiausią operos veikalą “ Eglę, žalčiu karalienę”. Remdamasis žinoma liaudies pasaka ir A. Fromo-Gužučio scenos veikalu,