Aprašymas:
XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje lietuviu tautai atkutus, pradėta rūpintis lietuviškos muzikinės kultūros, o taip pat ir lietuviškos operos meno ugdymu. Tuo metu Lietuvoje gimė vadinamasis klojimu teatras, (ar vad. Lietuviški vakarai), kurių programą dažniausiai sudarydavo choru dainos ir vieno kurio scenos veikalėlio vaidinimas. XIX a. pabaigoje tie vakarai dar budavo slapti, o i viešumą išejo tik nuo 1904 m., atgavus spaudą.Darbas:
Lietuviškos operos pradžiaLietuvių vokalinio meno praeitis dar nepakankamai nušviesta muzikinėje literatūroje, mažai terašoma apie solinio dainavimo laimėjimus. XVIII ir XIX a. italų daininkai jau skynė laurus visoje Europoje ir už jos ribų , o mūsų tauta pirmuosius žingsnius šioje srityje pradėjo žengti tik XIX a. pabaigoje – XX a.pradžioje.
Dž.Verdžio opera „Aida“1927Amneris-V.Jonuškaitė
XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje lietuviu tautai atkutus, pradėta rūpintis lietuviškos muzikinės kultūros, o taip pat ir lietuviškos operos meno ugdymu. Tuo metu Lietuvoje gimė vadinamasis klojimu teatras, (ar vad. Lietuviški vakarai), kurių programą dažniausiai sudarydavo choru dainos ir vieno kurio scenos veikalėlio vaidinimas. XIX a. pabaigoje tie vakarai dar budavo slapti, o i viešumą išejo tik nuo 1904 m., atgavus spaudą. Klojiminio teatro laikotarpyje ypač daug reikšmingu darbu atliko kompozitorius Stasys Šimkus (1887-1943),
Rusų žandarų persekiojamas, M. Petrauskas 1906 m. pabaigoj buvo priverstas slapčia išvykti į užsienį ir 1907-1927 m. su mažomis pertraukomis gyveno JAV. Čia jis organizavo lietuvių išeivių chorus bei vaidinimus, parašė apie 20 operečių, kurių viena kita (“Consilium facultatis”, “Apvesdinkite ir mane”, “Kaminkrėtys ir malūnininkas”) lietuvių teatro mėgėjų scenose iki šiol tebėra vaidinamos. JAV M. Petrauskas 1918 m. sukūrė ir savo didžiausią operos veikalą “ Eglę, žalčiu karalienę”. Remdamasis žinoma liaudies pasaka ir A. Fromo-Gužučio scenos veikalu,


Komentarai