(Darbą įkėlė
Svečias)
Aprašymas:
Kas tai yra socialinė etika,kokios socialinės etikos dalys,kas yra politinė,apie socialinė parama.
Darbas:
ŠIAUlIŲ UNIVERSITETAS
Socialinės pedagogikos referatas
Socialinė etika
Šiauliai, 2004
Turinys
1. Socialinė etika – visuomenės gerovės programa;
2. Socialinė etikos sudedamosios dalys: politinė ir ekonominė etikos;
3. Politinė etika:
a) B. Sutoro idėjos;
b) solidarumo principas;
c) subsidiarumo principas;
d) tikslų ir vertybių etika;
e) socialinis teisingumas;
f) socialinė parama;
4. Ekonominė etika:
a) ekonomikos mokslo istorija;
b) tikrasis ekonomikos mokslas;
5. Išvados;
Žmonija per skaudžią patirtį ir sunkius eksperimentus (pav.: fašizmas, nacizmas, rasizmas, komunizmas, socializmas ir kt.) prieina prie bendrų pamatinių vertybių, suteikiančių pagrindus šiandieninei civilizacijai: asmens vertė ir jo teisės; demokratija, teisinė valstybė, rinkos ekonomika, pilietinė visuomenė.
Šiuo metu ir dera pradėti kalbą
apie etiką, pamirštą ideologijos kovų dulkėse, apie etiką, kaip teoriškai apspręstą etosą – stilių ir gyvenimo formą bei būdą. Etika, besiremianti moralinėmis normomis, atsigręžė į visuomenę kitu savo veidu – kaip visuomeninė gerovės programa. Būtent tokiame atsigręžimo į visuomenę aspekte pradėjo įsitvirtinti socialinė etika, kaip atsvara individualiai, į asmenį nukreiptai etikai. Socialinė etika nagrinėja visuomenės gyvenimo apraiškas doros mokslo šviesoje. Tai mokslas apie dorinio elgesio normas visuomenėje. Kaip specialios etikos dalis socialinė etika skiriasi nuo individualistinės etikos savitu formaliniu objektu, kurį sudaro dorinės normos. Ta prasme socialinė etika yra plačiai suprastos socialinės filosofijos praktinė - normuojanti dalis, kurios pobūdis atitinkamai priklauso nuo pagrindinės visuomenės sampratos. Todėl individualizmo socialinė etika yra visiškai neigiama, nepripažįstanti socialinių teisių ir pareigų. Nors socialinės etikos normos, pagrįstos prigimties įstatymu, nekinta, tačiau jos turi būti pritaikomos esmiškai kintančiai visuomeninei tikrovei ir reikalauja ją gerai pažinti. Dėka normatyvinio pagrindimo, santykių tarp visuomenės, institucijų, grupių – socialinė etika pasirodė pajėgi peržengti ideologijų ribas. Kuomet komunistinė ar net liberalistinė ideologijos kovojo ne už “normą” (kaip geriau), bet už savo tiesas, todėl jos buvo linkę ne į kasdieninę kūrybą, bet į savęs pačių griovimą. Norint geriau suvokti socialinę etiką, reikia pažinti dvi atskiras ir kartu labai esmines ir tarpusavyje susijusias sudėtines socialinės etikos dalis: politinę etiką ir ekonominę etiką (socialinė etika = politinė etika + ekonominė etika). Jose randamas atsakymas, kokia
Komentarai