Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Aprašymas:

Darbas:

Įvadas

Prieš kelis dešimtmečius, pagal tradiciją, gamybinės kompanijos gamino ir tiekė prekes, kol paslaugų sektorius buvo vos matomos svarbos. Tačiau ši padėtis šiandien visiškai pasikeitė. Šiandieninėje ekonomikoje paslaugos yra pagrindinė veiklos rūšis. Daugelis planetos gyventojų neįsivaizduoja savo gyvenimo be įvairiausių paslaugų, pradedant sveikatos priežiūra, kas yra labai aktualu visose pasaulio valstybėse ir baigiant paslaugomis, kurios labiau būdingos išsivysčiusių šalių gyventojams.
Šiame darbe nagrinėsiu paslaugų sferos plėtrą ir tai sąlygojančias jėgas, pasauliniu aspektu. Parodysiu globalinę paslaugų sektoriaus plėtrą, tame tarpe ir paslaugų internacionalizaciją. Pateiksiu statistinius duomenis įrodančius paslaugų sektoriaus intensyvią plėtrą, tiek pirmaujančiose, tiek besivystančiose šalyse, taipogi įvairiuose geografiniuose ir politiniuose regionuose. Išsamiai pateiksiu ir atitinkamai įvertinsiu

priežastis, kurios pagrinde įtakoja pasaulinį paslaugų sektoriaus augimą ir jo internacionalizaciją. Peržvelgsiu praktines problemas, su kuriomis vis dar susiduria ekonomiškai mažiau išsivysčiusių šalių paslaugų sektoriaus plėtojimas.
Pagrinde remsiuosi užsienio autorių knygomis (B. Van Looy, R. Vand Dierdonck “Services management. An Integrated Approach” ir kt.) ir straipsniais iš Interneto. Iš lietuvių autorių rašant paslaugų sferos tematika daugiausia nusipelnė B. Vengrienė, A. Pajuodis, S. Urbonavičius ir kt.

1. Paslaugų vertės kūrimas

Ekonomistai mėgsta skirstyti mūsų pramonę į tris, o kartais ketverius plačius sektorius.
• Pirminis sektorius, į kurį įeina žemdirbystė, žuvininkystė ir miškininkystė.
• Antrinis sektorius yra pramoninis sektorius.
• Tretinis sektorius yra paslaugų sektorius.
Paslaugų sektoriaus įsitraukimas į mūsų ekonomiką turi didelį susidomėjimą tarp ekonomistų ir filosofų. Kai kurie ekonomistai baiminosi, kad pramoninės ekonomikos perėjimas į paslaugų ekonomiką lydės ekonomikos augimo tempų sustojimą. Vaizdas, kad paslaugos yra mažiau produktyvesnės neatsirado antrojoje dvidešimto amžiaus pusėje, kaip galėtų mums pasirodyti. Adam’as Smith’as, vienas pirmųjų ekonomikos kaip mokslo pirmtakų, teigė, kad darbas yra produktyvus tik tada, kai didėja reikšmė to, dėl ko darbininkas buvo įdarbintas. Vis dėlto, šventikų, teisininkų ir daktarų paslaugos, taip kaip darbas prekyboje nebuvo produktyvios. Marksas ir Leninas laikėsi panašaus vaizdo neproduktyvioje prekyboje. Tai paaiškina kodėl anksčiau Socialistinėse šalyse mažas dėmesys tebuvo skiriamas paslaugoms ir paslaugų pramonei.
Šiandien daugelis ekonomistų sutinka, kad