Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

žemės paimčiau, bet kuris štai anų peilių yra brangesnis už visą šitą krūvą. Negaliu tavęs sunaudoti, pasilik, kur esi, ir keliauk į jūros dugną kaip padaras, kurio gyvybės neverta gelbėti.“(51psl) Tačiau, kad ir koks laimingas Kruzas buvo, jam vis dėl to trūko draugo. Robinzonas saloje jautėsi labai vienišas, apgailestauja esąs vienas tuomet, kai jam reikia padėjėjo, kad sukurtų dar daugiau gėrybių... Bandydamas išsklaidyti vienatvės pojutį, Robinzonas rašė dienoraštį ir mokė šnekėti savo papūgą Poli.
Taigi Robinzonas saloje pragyveno dvidešimt aštuonerius metus, kupinus įvairiausių

išbandymų ir nuotykių. Robinzonas prisirišo prie salos, todėl palikdamas ją verkė. Jis prisiminimui iš salos pasiėmė didžiąją ožkos kailio kepurę, kuria pats pasisiuvo, lietsargį ir papūgą.
Šis romanas man paliko didelį įspūdį. Man buvo labai įdomu sekti Robinzono nuotykius, sugebėjimą išgyventi negyvenamoje saloje, begalinį ryžtą, ir viltį. Man šis romanas suteikė šiek tiek patirties, kaip elgtis panašioje situacijoje, priminė, jog viską pasiekti galima įdėjus daug pastangų ir valios. Labai dažnai mane vertė susimąstyti įvairios Robinzono mintys ir išgyvenimai. Manau, ši knyga tikrai gera!
Rašytojas nė nenujautė, kaip, laikui bėgant, bus teigiamai įvertinta jo kūryba, nes amžininkai nelabai palankiai ją vertino. Nors visi pripažino pasakotojo išradingumą, neužmiršdavo nurodyti veikaluose esančių prieštaravimų, neatitikimų, ypač gramatikos ir stiliaus klaidų. Sviftas pavadino Defo „beraščiu rašeiva".
Tikrasis pripažinimas atėjo XIX a. pr., kai Defo įvertino V.Skotas, Č.Lemas ir S.T.Kolridžas, o XX a. suteikė jam garbingą anglų realistinio romano pradininko var

Komentarai

Paskelbtas pupuliuks. ;D 1 metai 6 mėnesiai prieš
Rašiniai visai ne tokie.. Čia tik paprasta teksto analizė, atpasakojimas.. ;DDD (lool)

Paskelbtas 7 metai 5 mėnesiai prieš
Tai ne rasinys,o analize.