Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Augustazs)

Aprašymas:

Darbas:

By Augustas Mozūra


Lapinas.” Ir tai padeda suprasti, kad visa apysaka bus apie vieną iš šių dviejų veikėjų – skerdžių Lapiną, mat Grainio liepa tai ne veikėjas, o tik augalas. Lapinas nusi-
pelnė būti traktuojamas kaip pagrindinis veikėjas, nes jis išskirtinė asmenybė, apie kurią tikrai yra ką parašyti.
Skerdžius Lapinas buvo keistas ir paslaptingas, bet tai žavėjo kaimo gyventojus. Jiems skerdžius atrodė įdomus žmogus. Jis puikiai mokėjo įsiteikti žmonėms; iki soties priganydavo gyvulius, vaikams pagamindavo švilpukų, mokėdavo su jais nuoširdžiai bendrauti. Jis buvo vienintelis skerdžius kaimelyje. Butent dėl jo profesijos ir įspūdingo amžiaus Lapiną visi didžiai gerbė.Skerdžius buvo stiprus, nors žemo ūgio, bet drūtas, kaip stipriai žemėn įaugęs ąžuolo kelmas, visas apžėlęs ir žilas it žydinti obelis,seniausias visų tame kaime gyvenančių senelių.Lapinas gyveno visai gerai kol gyva buvo

žmona, tokia pat sena kaip jis pats. Nors jie buvo įsikūrę sodžiaus gale dūminėje pirkaitėje be priemenės, bet vertėsi visai neblogai. Kiekvieną vasarą Lapinas ganė gyvulius, o jo žmona rinko uogas, kremblius, nešiojo artiman miestelin ir pardavinėjo žydams. Žiemą gamino tinklus, bradinius, o kai nebuvo jokio darbo mezgė moterims petkes, jo žmona verpė ūkininkėm pakulas. Taigi galima spręsti, kad Lapinai visai neblogai vertėsi, o dar vaikų neturėjo, tik vienu du gyveno.Didelis turtas buvo Lapino ir Lapinienės gera nuotaika, sugebėjimas džiaugtis gyvenimu, gera sveikata. Visa tai matydami kiti ūkininkai pavydėdavo, nors pinigų gal net daugiau turėjo, bet juk šeimyninės laimės nenusipirksi. Lapinas buvo turtingas savo siela ir vidumi.
Skerdžius buvo didis pasakorius, melagis, bet ir jautrus. Mėgdavo
pasakoti vaikams ir suaugusiems apie praeitį, kokių būta stiprių žmonių anais laikais. Jis sekdavo ir įvairias mistines istorijas apie tai, kaip lapės ant kiaušinių tupi, kaip vanagai žindo vanagynus, kaip vilkai vaikus peri, volungės kiškius melžia. Dar baisiau vaikams
skambėjo pasakojimai apie laumes, ir tai, kaip jos maišus mezga, audeklus velėja, saulei nusileidus vaikus balose murkdo. Prisiklausę tokių Lapino pasakojimų kaimo vaikai bijodavo ir namo grįžti. Jis vaikus ne tik gąsdindavo, bet ir naudingų dalykų apie senas girias,tankius šilus, klampius raistus pripasakodavo. Visa tai darydavo su atsidavimu, nuoširdžia meile, dėmesiu. Skerdžius džiaugėsi, kad yra kažkam reikalingas. Niekas sodžiuje taip įtikinamai, gražiai ir įdomiai istorijų pasakoti nemokėjo kaip senis Lapinas. Ne tik mažus vaikus, bet ir suaugusius vyrus apgaudavo. Tik jokiu būdu nereikia pagalvoti, kad Lapinas buvo senas melagis. Jis