Darbas:
Darbas:Rašinio “Lapino paveikslas V.Krėvės “Skerdžiuje” planas.
I. Įžanga. Lapinas – pagrindinis apsakymo veikėjas.
II. Dėstymas. Keistuolis, paslaptingas Lapinas.
1. Išskirtinė Lapino “profesija”.
2. Išorinis portretas.
3. Lapinas ir turtai.
4. Santykiai su kaimo žmonėmis;
a) pasakorius, melagis, bet ir jautrus,
b) leidžiasi pajuokiamas, bet turi ir orumo,
c) dėmesingas kaimo žmonėms,
d) myli vaikus,
e) reikalingas, kaimas jo gailisi.
5. Lapino tikėjimas, santykis su krikščioniškuoju Dievu.
6. Lapino artumas gamtai – svarbiausias jo paveikslo bruožas;
a) tikėjimas gamtos gyvybe (panteizmas),
b) Lapino mintys apie girią, mišką,
c) Lapino ir liepos mirtis.
7. Paslaptinga Lapino mirtis.
III. Pabaiga. Lapinas – senojo pasaulio atstovas, “išeinančio” žmo-
gaus tipas. Pats apsakymas pardedamas taip: “Du senu buvo Pagirių sodžiuje;
Grainio liepa ir skerdžius
Lapinas.” Ir tai padeda suprasti,
kad visa apysaka bus apie vieną iš šių dviejų veikėjų – skerdžių
Lapiną, mat Grainio liepa tai ne veikėjas, o tik augalas. Lapinas nusi-
pelnė būti traktuojamas kaip pagrindinis veikėjas, nes jis išskirtinė asmenybė, apie kurią tikrai yra ką parašyti.
Skerdžius Lapinas buvo keistas ir paslaptingas, bet tai žavėjo
kaimo gyventojus. Jiems skerdžius atrodė įdomus žmogus. Jis puikiai mokėjo įsiteikti žmonėms; iki soties priganydavo gyvulius, vaikams pagamindavo švilpukų, mokėdavo su jais nuoširdžiai bendrauti.
Jis buvo vienintelis skerdžius kaimelyje. Butent dėl jo profesijos ir įspūdingo amžiaus Lapiną visi didžiai gerbė.
Skerdžius buvo stiprus, nors žemo ūgio, bet drūtas kaip stipriai
žemėn įaugęs ąžuolo kelmas, visas apžėlęs ir žilas it žydinti obelis,
seniausias visų tame kaime gyvenančių senelių.
Lapinas gyveno visai gerai kol gyva buvo žmona, tokia pat neišma-
nėlė ir sena kaip jis pats. Nors jie buvo įsikūrę sodžiaus gale dūmi-
nėje pirkaitėje be priemenės, bet vertėsi visai neblogai; kiekvieną vasarą Lapinas ganė gyvulius, o jo žmona rinko uogas, kremblius, ne-šiojo artiman miestelin ir pardavinėjo žydams. Žiemą gamino tinklus, bradinius, o kai nebuvo jokio darbo mezgė moterims petkes; jo žmo-
na verpė ūkininkėm pakulas. Taigi galima spręsti, kad Lapinai visai neblogai vertėsi, o dar vaikų neturėjo, tik vienu du gyveno.
Didelis turtas buvo Lapino ir Lapinienės gera nuotaika, sugebėji-
mas džiaugtis gyvenimu, gera sveikata. Visa tai matydami kiti ūki-
ninkai pavydėdavo, nors pinigų gal net daugiau turėjo, bet juk šei-
myninės laimės nenusipirksi. Lapinas buvo turtingas ir savo siela, vi-
dumi.
Skerdžiusbuvo didis pasakorius, melagis, bet ir jautrus.
Komentarai