Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

per
ateinančius 50 metų gyventojų pastebimai sumažės. Jungtinių Tautų
duomenimis, kurių paskutinės prognozės buvo gana tikslios, per būsimus 50
metų bendrai pasaulio gyventojų skaičius teišaugs nuo 2000 metais buvusių 6
milijardų iki 8–9 milijardų 2050 metais. Per tą patį laikotarpį
27 šalių, kurios jau 2007 metais turėtų būti ES narės, gyventojų skaičius
nukris 6 proc., t.y. nuo 482 milijonų iki 454 milijonų. Europos šalyse, kur
gimstamumas ir dabar yra mažas, sumažėjimas bus akivaizdesnis. 2050 metais
italų skaičius nuo 57,5 milijonų 2000 metais sumažės iki 45 milijonų,
ispanų – nuo 40 iki 37 milijonų. Šiuo metu Vokietijoje gyvena apie 80 mln.
žmonių, o XXI a. pabaigoje jų gali likti vos 25 mln. Vokietijos banko
duomenimis, net jei priskaičiuotume nerealiai aukštą imigrantų skaičių –
apie 250 tūkst. kasmet, Vokietijos gyventojų iki 2100 metų vis tiek
sumažėtų penkiasdešimčia milijonų. Tad skaičiai

išties verčia
susimąstyti...

Beje, jeigu, kalbėdami apie taip sparčiai mažėjantį gimstamumą,
prisiminsime dar ir tai, kad europiečių gyvenimo trukmė ilgėja, pamatysime
iškylančias išties rimtas ekonomines bei politines problemas. Dabar
Europoje 100 dirbančiųjų tenka 35 pensinio amžiaus žmonės. Prognozuojama,
kad 2050 metais 100 dirbančiųjų teks 75 pensininkai. Tuo tarpu Italijoje ir
Ispanijoje dirbančiųjų santykis su pensininkais greičiausiai bus vienas
lygus vienam. Vokietijos banko duomenimis, šiandien kiekvienas dirbantis
vokietis vidutiniškai moka 29 proc. darbo užmokesčio į pensijų fondus, o
italai atiduoda net trečdalį savo uždarbio – 33 proc. Todėl įtikinti
europiečius turėti daugiau vaikų būtų viena geriausių išeičių. Be abejo,
palengvintas ir pigesnis šeimos gyvenimas taip pat padėtų išlaikyti
pakankamą populiacijos lygį. Prancūzija, kurioje yra labiausiai Europoje
išvystyta valstybinė vaikų rūpybos sistema, išlaiko ir aukščiausią
gimstamumo lygį. Švedija, padidindama išmokas moterims, auginančioms
vaikus, dar 1990 metais paskatino savo piliečius turėti daugiau vaikų.
Tačiau netrukus tokios socialinės politikos sukeltas teigiamas efektas
sumažėjo. Iš tiesų sukurti universalią, gimstamumą skatinančią socialinę
programą gana sudėtinga, nes ilgalaikiai rezultatai yra sunkiai nuspėjami.
Pavyzdžiui, Estijos ir Olandijos plotas panašus – 45 ir 41 tūkstantis
kvadratinių kilometrų. Tačiau Estijoje gyvena 1,3 mln. žmonių, o Olandijoje
– 16 milijonų. Dėl mažo gimstamumo iki 2050 metų abi šalys gali prarasti po
25 proc. gyventojų, tačiau dėl mažo gausumo Estijoje demografinė padėtis
bus nepalyginamai sunkesnė. Pokomunistinėse Rytų Europos šalyse jaunimo kol
kas yra daugiau