Aprašymas:
Darbas:
Neseniai mūsų knygynuose pasirodžiusio romano „Ali ir Nino“ atsiradimą gaubia paslaptis — kas iš tikrųjų slepiasi po pseudonimu Kurban Said? Azerbaidžano rašytojų sąjunga prisilaiko versijos, kad romaną parašė Yusif Vəzir Çəmənzəminli, kartu su Leo Noussimbaumu, tačiau įrodymų nėra. Pirmą kartą ši knyga pasirodo 1937 metais Vienoje, po septynerių metų — Italijoje, jau pasirašyta Essad Bey vardu — Leo Nosussimbaumo slapyvardžiu. Itališkame leidime Nino vardas pakeistas į Eriką — būtent toks buvo Leo žmonos vardas. Bet visa tai — užkulisiai. O dabar metas pačiam spektakliui.XX-ojo amžiaus pradžia, Baku. Vieta, kur pažangi Europa susilieja su „atsilikusia“ Azija. Vieta, kur musulmonas Ali sutinka gruzinę, katalikę Nino. Kaimyninės tautos, tačiau tokios skirtingos jų tradicijos. Užgimusi Ali ir Nino meilė sutiks savo kelyje nemažai kliūčių.
„— Ali Chanai, tu tikras kvailys. Dėkui Dievui, kad
Buvau sutriuškintas. Geografinis Baku miesto neapibrėžtumas suteikė man galimybę matyti gražiausias pasaulyje akis.“
Pasirinkdamas Nino, Ali pasirenka ne tik meilę. Nors jo kraujyje tyliai sruvena musulmoniškas auklėjimas, pats to nesuvokdamas, jis pasirenka būti europiečiu. Valgyti šakute ir peiliu, neslėpti žmonos po čadra, nukabinti nuo namų sienų kilimus ir pakloti juos po kojomis, pripažinti, kad jo moteris turi žodžio teisę — visa tai, taip neįprasta jo kultūrai, laukia jo ateityje. Ateityje su Nino.
„Tikriausiai žmones galima tik taip teisingai suskirstyti: į miškų ir dykumų žmones. Rytų svaigulys kyla iš dykumos, ten žmonės spangsta nuo karšto vėjo ir įkaitusio smėlio, ten pasaulis paprastas ir be problemų. Miškas pilnas klausimų. Tik dykuma nieko neklausinėja, nieko neduoda ir nieko nežada. Bet sielos ugnį įžiebia miškas. Dykumų žmogus – aš jį regiu – pažįsta tik vieną jausmą ir žino tik vieną tiesą. Miško žmogus turi daug veidų. Fanatikai kilę iš dykumų, kūrėjai – iš miškų. Tikriausiai tai ir yra pagrindinis Rytų ir Vakarų skirtumas. “
Nors romano veikėjai — labai jauni, ką tik perlipę per paauglystės slenkstį, abu jie stebina savo brandumu. Jų meilė — tai brandžių, linkusių pasiaukoti, nors ir turinčių savo nuomonę, stiprių asmenybė meilė. Jų skirtumai labiau juos skiria, nei jungia. Jie žino, kad nebus lengva. Tačiau yra pasiruošę viską iškęsti. Net tada, kai Nino pagrobiama, jos garbė suteršiama, o Ali, nužudęs pagrobėją, turi bėgti iš savo miesto, saugodamasis kraujo keršto. Taip, Baku veikia policija, tačiau kas gi sodina prasižengėlius


Komentarai