Ieškoti
:
:
Pamiršote slaptažodį?  Prisijungti>>
(Darbą įkėlė Svečias)

Aprašymas:



Darbas:


Vienas žymiausių ir turbūt įdomiausiais Vinco Mykolaičio- Putino (1893- 1967) romanas yra „Altorių šešėly“. Jis sudarytas iš trijų dalių: „Bandymų dienos“, „Eina gyvenimas“, „Išsivadavimas“. „Altorių šešėly“ galima apibūdinti kaip intelektualinį psichologinį romaną. Jo sandara grindžiama beveik išimtinai vieno žmogaus vidinių išgyvenimų analize, pasakojime dėmesys koncentruojamas į tam tikras specifines problemas- žmogaus pašaukimo, egzistencinio savęs identifikavimo ir išugdymo, kūrybos prasmingumo; etinės- individo santykių su visuomene, laimės, pareigos ir kitos problemos.
Veiksmo raida „Altorių šešėly“ apribota tokiais pagrindinio herojaus gyvenimo momentais, kurie tiesiogiai duoda medžiagos jausminių ir intelektualinių išgyvenimų analizei ir gvildenamų etinių problemų sprendimui. Šiame romane galima įžvelgti įvairias etikos problemas ir pabandyti jas išnagrinėti ir aptarti plačiau,
tai- laimės, kančios, atsakomybės, moralinės kaltės, laisvės ir netgi savižudybės problema.
Iš pradžių reiktų pažvelgti į pagrindinio herojaus Liudo Vasario, ko gero, svarbiausią gyvenime sprendimą tapti kunigu (nors buvo dar ir kitas ne mažiau svarbus- pasitraukti iš kunigų luomo) iš moralės pozicijos, t.y. ar jaunuolio sprendimas buvo moralus, o gal vis dėlto amoralus? Tada, kada žmogus daro ką nors gero ir iš anksto pats mėgaujasi arba džiaugiasi savo geru darbu, savo nepasidavimu blogiui, – jis, pagal Kantą, jau nesielgia moraliai. Kodėl? Todėl, kad jis suteikia prioritetą savo paties malonumui būti geručiu, o ne intuityviam kito žmogaus vertės ir meilės jam jausmui. Šiuo atveju pagrindinis romano herojus Liudas Vasaris gal ir gerai darė, nes klausėsi savo tėvų- įstojo į kunigų seminariją ir net tapo kunigu, tačiau pats herojus tuo tikrai nesimėgavo. Na gal tik iš pat pat pradžių, tačiau ir tai sunku pavadinti pasimėgavimu savo sprendimu, nes jaunuolis galima sakyti iš pat pradžių abejojo savo pasirinktu keliu. Taigi, pagal Kantą, Vasaris vis dėlto pasielgė amoraliai. Nors aš manau, kad kiekvienas, – nesvarbu, ką jis begalvotų, – bet jeigu jis pasielgia kito žmogaus atžvilgiu gerai, kitas žmogus dėl to patiria laimę – jis pasielgia moraliai.
Nors ir ne visada atsižvelgdamas į savo norus ir troškimus vis dėlto, manau, poelgis yra moralus. Tokiu atveju žmogus (šiuo atveju pats Liudas Vasaris) atsiduria ribinėje situacijoje, kada turi pasirinkti arba būti žmogišku, geru, moraliu, klusniu, arba pakenkti sau. Čia iškyla jau kitas klausimas: ar šioje situacijoje mes galime įžvelgti dorą, dorovę? Dėl šito aš nė pati nežinau, yra labai sunku pasakyti, nes ta dorovė, kuri yra besiremianti


[1]  2  3  4  5  Toliau



Skelbimai
 
 
NEKOKYBISKI, LABAI BLOGI  PagalbaStudentams
 
ašome DIPLOMINIUS KURSINI  diplominis2012
 
Nuo referato iki magistri  marius_darbai
 
 
FINANS?, MARKETINGO, MOKE  diplominis2012
 
 
Kokybiški rašto darbai (n  RasauStudentams
 
KOKYBIŠKI RAŠTO DARBAI  RastoDarbai1
 
Referatai, Kursiniai  Nesuprantama
 
www.rasto-darbai.lt  Vienetiniai-darbai




Darnipora.lt