Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Aprašymas:

Darbas:

Indų stupos

Indija – vienas seniausių pasaulinės civilizacijos židinių, turinčių ilgą, apie 5OOO m. aprėpiančią kultūros istoriją. Šioje šalyje sukurtos kultūros vertybės palieka ryškų pėdsaką žmonijos istorijoje. Nuo neatmenamos senovės Indijos kultūra aktyviai sąveikauja su gretimų šalių, tautų kultūromis. Į Indostano pusiasalį nuolatos veržėsi arijai, graikai, hunai, arabai, mongolai, ir daugelis kitų užkariautojų, kurie paliko pėdsakus indų kultūros istorijoje, atnešdami naujus mitus, mąstymo principus bei meno stilius. Verta pažvelgti į nepaprastai gražias indų skulptūras bei architektūrą. Vieną iš tos architektūros kūrinių aš ir norėčiau apžvelgti. Labiausiai sužavėjo mane budistinės architektūros paminklas - stupa. Stupos buvo Budos palaikus sauganti vieta. Kitaip sakant, stupa – tai kupolas, kuris yra aptveriamas baliustrada. Tokių stupų buvo Bharhutoje, Sančyje, Amaravatyje,

Jagapetoje bei vietovėse, esančiose už Indijos ribų. Taigi apie viską nuo pradžių.

Stupa buvo kapavietė, kuri savo forma priminė supiltą kalvą. Tokiuose kapuose buvo laidojami vadai, galbūt ir žymūs dvasininkai, kurie pasižymėjo savo šventumu dar vedų laikotarpyje. Tačiau šių kapaviečių pavyzdžių nėra išlikę iki mūsų laikų. Pačių seniausių pėdsakų rodančių, kaip turi atrodyti stupa, reikėtų ieškoti dar prieš Maurijų valdymo laikotarpį. Ašokos laikotarpis taip pat pasižymėjo išskirtinėmis uoliomis molinių stupų statybomis, kurių liekanų yra likę iki šių dienų.

Stupa - tai kupolo formos statinys, atrodantis kaip perpjautas rutulys padėtas ant žemės. Tokia forma buvo laikoma pagrindiniu architektūriniu ir kultiniu elementu, nes pusrutulio kalvos viduje slypėjo celė su relikvijomis. Relikvijomis galėjo būti ne tik žinomo žmogaus palaikai, bet taip pat ir įvairūs daiktai, kurie buvo susieti su to žmogaus asmeniniu gyvenimu, pvz: į piligrimo kapą, buvo dedama valkatavimui skirta lėkštė.

Prie stupos taipogi buvo priskiriamas aptvaras, dar kitaip vadinamas vedika. Patys pirminiai aptvėrimai buvo gaminami iš medžio, kiek vėliau iš stulpų ir akmeninių sijų. Šis aptvaras skyrė išorinį pasaulietinį pasaulį, kuriame vyko įvairūs žemiški dalykai, nuo stupos pasaulio, kuris spinduliuoja šventumu, gaubdamas juo ir pačią stupą. Be to, šis aptvaras buvo siejamas ir su „ šventumo ratu“, turėjusiu magišką – religinę reikšmę. Žmogaus apėjimas aplink stupą buvo laikomas vienu iš svarbiausių religinių ritualų. Norint įeiti į šią šventą vietą ir pasiekti stupą reikėjo pereiti pro vartus. Jų buvo ketveri. Vartai buvo atgręžti į keturias pasaulio