Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Aprašymas:

Darbas:

TURINYS

1. ĮVADAS 3
2. LR TEISĖS AKTAI REGLAMENTUOJANTYS VANDENS NAUDOJIMĄ IR TARŠOS PREVENCIJĄ 4
3. KAI KURIŲ TEISĖS AKTŲ SĄVOKOS IR STRAIPSNIAI, SUSIJĘ SU VANDENS TARŠA 5
3.1. LIETUVOS RESPUBLIKOS VANDENS ĮSTATYMAS 5
3.2. PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ KLASIFIKAVIMO TVARKA IR KOKYBĖS NORMOS 8
3.4. LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 44: 2006 9
„VANDENVIEČIŲ SANITARINIŲ APSAUGOS ZONŲ NUSTATYMAS IR PRIEŽIŪRA“ 9
4. GERIAMASIS VANDUO 11
4.1. BŪDINGIAUSIOS GERIAMOJO VANDENS PROBLEMOS 12
4.2. ŠULINIŲ VANDUO 13
Vandens filtrai 13
Šulinį kasti tik ekologiškoje aplinkoje 14
4.3. VANDENTIEKIO VANDUO 15
4.4. ŠIAULIŲ MIESTO GERIAMOJO VANDENS BŪKLĖ 17
Požeminis vanduo - vienintelis geriamojo vandens šaltinis mieste 17
Visą vandens tiekimo sistemą sąlyginai galima suskirstyti taip: 17
Renginiai skirti Šiaulių miesto vandens taršos prevencijai 18
5. NUOTEKOS 18
6. PAVIRŠINIAI VANDENS TELKINIAI 19
6.1. UPĖS 20
6.2. EŽERAI 21
6.3.

KURŠIŲ MARIOS 22
6.4. BALTIJOS JŪRA 23
7. PAPLŪDIMIŲ MAUDYKLŲ VANDENS KOKYBĖ LIETUVOS REKREACINĖSE ZONOSE 24
8. IŠVADOS 26
LITERATŪROS ŠALTINIAI 28

1. ĮVADAS

Mūsų planetoje kas metai iš pasaulinio vandenyno į žemynus keliauja apie 66 tūkst. km vandens. Tiek pat jo iš žemynų kasmet suteka atgal į vandenynus.Tai vadinamasis hidrologinis vandens apytakos ratas, palaikantis Žemėje visa, kas gyva. Tačiau padalinta vandens nevienodai - vienur jo pakankamai daug, kitur trūksta. Žmonės, gyvenantieji drėgmės pertekliaus zonoje, kur, kaip ir Lietuvoje, vandens išgaruoja daug mažiau negu iškrenta kritulių, vandenį laiko Dievo dovana ir dažniausiai apie jį prisimena tik tada, kai jo jau nėra arba pradeda stigti. Drėgmės deficito zonoje vanduo - neįkainojamas turtas. Dėl jo stygiaus kenčia gamta, miršta žmonės, kyla konfliktai tarp genčių ir valstybių, kurie neretai sprendžiami ir ginklu.
Nors Lietuva upių ir ežerų kraštas, tačiau tinkamiausias ir geriausias geriamasis vanduo yra požeminis gruntinis ir artezinis vanduo, aptinkamas mūsų šalyje nuo 50-100 iki 300-350 m gylyje. Požeminio vandens telkinių, jų išteklių, vandens kokybės (cheminės sudėties) ir jų apsaugos tyrimus atlieka Vilniaus universiteto Hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos katedra bei gausus būrys jos auklėtinių, dirbančių Geologijos institute, Lietuvos geologijos tarnyboje, daugelyje privačių firmų.
Antroje XX a. pusėje mūsų šalyje ne itin buvo rūpinamasi aplinkos apsauga. Įvairios teršiančios medžiagos pamažu sunkėsi gilyn, teršdamos ne tik pirmąjį nuo žemės paviršiaus gruntinį, bet ir gilesnius artezinius vandeningus sluoksnius. Todėl žengiant į XXI amžių geologams ir vandens tiekėjams kokybiškas