Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

gerinimo kelius (= būdus). Darbus liepė atnešti sekančią (= ateinančią, kitą) savaitę. Darbe bendrai (= apskritai) padėtis gerėja. Padidėjo darbininkų atlyginimai, tuo pačiu (= taigi, kartu) pakilo ir jų gyvenimo lygis.
Itin dažnai vartojami paprastieji semantizmai veiksmažodžiai. Pavyzdžiui, išstoti galime iš kokios organizacijos, mokyklos, bet negalima išstoti (= kalbėti) susirenkime arba scenoje (čia pasirodome, deklamuojame …); iššaukti dera greitąją medicinos pagalbą, bet netinka sakyti: Jų elgesys iššaukė (=sukėlė) darbininkų pasipiktinimą. Pašvęsti galima per šventes, bet negalima kam ko pašvęsti (= skirti, atiduoti: Gyvenimą pašventė kovai). Skaitome laikraščius, kas parašyta, bet klaida bus sakyti: Aš skaitau (= manau, esu įsitikinęs), kad gyvenimo

kelią reikia rinktis pačiam.
Šitokių ne savo reikšme vartojamų žodžių yra ir daugiau. Žodžių reikšmėms turime būti itin atidūs; dėl ko nors suabejoję, tikrinkimės norminiuose žodynuose ir “Kalbos praktikos patarimuose”.


IŠVADOS

Semantizmas – savas žodis, tam tikruose kontekstuose pavartojamas svetima, anksčiau neturėta reikšme arba keliomis reikšmėmis. Neturėtą reikšmę žodžiui suteikia svetimos kalbos įtaka, kuri ypač ryški dvikalbystės sąlygomis, kai ne tik kalbama, bet ir mąstoma keliomis kalbomis be didesnės atrankos, nedarant skirtumo, nykstant gimtosios kalbos jausmui.
Dažniausiai geras lietuviškas žodis netinkama reikšme pavartojamas dėl kitų kalbų poveikio, kai nekritiškai perimama svetimos kalbos atitinkamo žodžio platesnė reikšmių sistema (mat to paties žodžio reikšmių sistema skirtingose kalbose paprastai skiriasi).
Bendrinės kalbos kultūrai pavojingiausi yra vadinamieji universalieji semantizmai. Tai žodžiai vartojami nebūdingomis reikšmėmis ir todėl stumiantys iš kalbos daug gerų taisyklingų žodžių. Tokie yra, pavyzdžiui, veiksmažodžiai dėtis ir imtis, vartojami rengimosi reikšme.

LITERATŪRA


1. Šukys J. Kalbos kultūra visiems.,Kaunas 2006.
2. Kazlauskas.A, Rimkutė. E, Bielinskienė. A. Bendrinės ir specialybinės kalbos kultūra. Kaunas 2006.
3. Prieiga per Internetą: http://ualgiman.tinklapis