Darbas:
čekiais bei bankų išrašais.Mokėjimo pavedimus išrašo pinigus mokanti įmonė ir juos perduoda savo bankui, kuris šią įmonę aptarnauja. Išrašus iš įmonės sąskaitų banke įmonėms pateikia jas aptarnaujantys bankai. Šiais išrašais bankai informuoja įmones apie tai, kiek pinigų įplaukė ir kiek išmokėta, koks yra pinigų likutis.
Įmonės bankuose turimi pinigai užsienio valiuta tam tikrais ataskaitiniais laikotarpiais yra perkainojami. Taip yra dėl to, kad valiutos kursai svyruoja ir jie teigiamai arba neigiamai paveikia turimos valiutos vertę. Perkainojimai atliekami periodiškai, o jų poveikis atitinkamai atspindimas arba pajamų sąskaitoje „Teigiama valiutos pokyčių įtaka“, arba sąnaudų sąskaitoje „Neigiama valiutos pokyčių įtaka“.
Trumpalaikių skolų apskaita
Trumpalaikės skolos – ne vėliau kaip per kitą po ataskaitinių finansinių metų ataskaitinį laikotarpį gautinos iš pirkėjų sumos.
Trumpalaikės skolos yra išskirtinė įmonės turto rūšis, kadangi jis yra pas trečiuosius asmenis, t.y. pas pirkėjus, įsigijusius prekes skolon. Pirkėjų skolos virsta pinigais tada, kai skolininkai sumoka skolas įmonei, t.y. perveda pinigus.
Pirkėjų skolos atsiranda dėl to, kad įmonės, norėdamos pritraukti kuo daugiau pirkėjų, nereikalauja iš karto apmokėti už prekes, o parduoda jas skolon. Yra nustatomi atsiskaitymų
Pirkėjui pirkti prekes skolon yra naudinga, kadangi jam nereikia iš karto išleisti pinigų, o gautos prekės yra kaip beprocentinis kreditas.
Visada yra tikimybė, kad skola gali būti negrąžinta. Dėl negrąžinamų skolų įmonė gali patirti nuostolių, kurie yra pripažįstami beviltiškų skolų sąnaudomis.
Sąskaitų plane yra skiriama atskira sąskaita, skirta tokio tipo skoloms, tai „Abejotinos skolos“. Skolos į abejotinų skolų sudėtį perkeliamos tada, kai nustatoma, kad jos gali būti negrąžintos.
Abejotinas skolas galima apskaičiuoti dviem būdais:
1) pagal procento nuo grynųjų pardavimų metodą (pelno ataskaitos metodas)
2) pagal skolų sumokėjimo terminų metodą (balanso metodą).
Pagal šiuos metodus įmonė gali apskaičiuoti prognozuojamų beviltiškų skolų sumą. Po ataskaitinių finansinių metų nesumokėtos beviltiškos skolos yra pripažįstamos ypatingosiomis sąnaudomis (netekimais). Jeigu vėliau pripažintos beviltiškos skolos buvo sumokėtos, jos jau registruojamos kaip ypatingos pajamos (pagautė).
6. IŠVADOS
Turtu vadinami materialūs, tiek nematerialūs daiktai, turintys objektyvų ekonominį turinį. Kokie nematerialūs pasaulio daiktai laikytini turtu, priklauso nuo to, ar šie daiktai geba tapti subjekto turėjimo dalyku, įeiti į jo ekonominį aktyvą, tapti atlygintinų sutarčių objektu.
Nors Civilinis kodeksas nurodo, kad nuosavybės objektu gali būti tiek daiktai, tiek ir kitas turtas, taip pat, netiesiogiai pripažįsta nuosavybės teisę į turtines teises, vis dėlto kyla daug neaiškumų ir abejonių, kokius nematerialaus pasaulio dalykus, turinčius ekonominį turinį, galime laikyti nuosavybės objektais. Daugelio rūšių nematerialų turtą (pvz., komercines paslaptis, “goodwill”), įmanoma vadinti tik bendrąja, o ne teisine prasme.
Remiantis Civilinio kodekso 4.11 straipsniu, daiktai, turintys asmeniniais tikslais pagrįstą vertę, bet neturintys objektyvaus ekonominio turinio, gali būti nuosavybės ir kitų daiktinių teisių objektu, tačiau negali būti vadinami turtu.
7. LITERATŪRA
1. B. Leonienė „Verslo pradmenys“
2. E. Natkevičienė „Finansinės apskaitos pagrindai“
3. Kačinskas G. “Buhalterinės apskaitos pagrindai”
4. Ivanauskienė A. “Buhalterinės apskaitos pradmenys”
5. 9VAS-13 VAS, www.apskaitosinstitutas.lt
Komentarai