Darbas:
Kanto etikos išeities taškas yra asmens vertumas. Pirma asmuo turi būti vertas pagarbos savo paties akyse, antra, siekiant savų tikslų, kito žmogaus negalima paversti tik priemone, nes tai paneigtų jo žmogiškąjį vertumą. Kanto etika pirmiausia ir yra žmogaus vertumo teorija.
Žmogus dėl savo dorovinės nuostatos gali tapti nepriklausomas nuo gyvūniškumo, išvengti jutimais suvokiamo pasaulio įtakos savo poelgiams. Būtent čia paklusimo moralės dėsniui matas ir parodo žmogaus vertę, kurios nelemia jutimais suvokiamas pasaulis, bet kuri gali būti atrasta praktiškai nuosekliai mąstant. Grynasis praktinis protas išaiškina klaidingus jutiminius siekius ir atveria tikrąją moralumo ir vertumo būti laimingu sferą.
Išvados
Kanto
Kanto etinę teoriją galima kritikuoti iš įvairių pozicijų. Ji ir pati yra atvira kritikai, tačiau neabejotinas jos nuopelnas tas, kad ji parodė, kur ir kaip yra galimas grynasis praktinis mąstymas, nurodė atskaitos tašką vertinti samprotavimus apie moralumą, nuosekliai vertinti pačius poelgius. Dėl savo vidinio neprieštaringumo ir ji pati yra kitų etinių teorijų vertinimo atskaitos taškas. Šis moralinio vertinimo atskaitos taškas Kanto etikoje yra žmogaus vertė ar jo orumas, kurie yra tik dėl to, kad yra moralės dėsnis. O jis ,,be galo iškelia mano vertę kaip protaujančio subjekto per mano asmenybę, kurioje moralės dėsnis man atveria nuo gyvūniškumo ir netgi nuo viso jutimais suvokiamo pasaulio nepriklausomą gyvenimą”.
Literatūra
1. Arno Anzenbacher. Etikos įvadas. “Aidai”1995m.
2. Nerija Putinaitė.Immanuelio Kanto etika. Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas 1997m., Vilnius
3. Alasdair MacIntyre. Trumpa etikos istorija, dorovės filosofijos istorija nuo Homero iki dvidešimto amžiaus. Charibidė 2000, Vilnius
Komentarai