Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Aprašymas:

Darbas:

Kontrolinio darbo klausimai

1. Rūgštūs lietūs ir jo pasekmės ..2
2. Raudonosios knygos bestuburiai Kretingos rajone ir jų apsauga ..5
3. Miškų ekologinis vaidmuo Lietuvoje 10
Literatūra 14

1. Rūgštūs lietūs ir jo pasekmės

Per pastaruosius dešimtmečius didžiule ekologine problema tapo rūgštūs krituliai, susidarantys iš nuolat į atmosferą patenkančių sieros ir azoto junginių, kurių didžiausią dalį sudaro organinio kuro degimo metu susidarantys sieros ir azoto oksidai. Patekę į atmosferą dujiniai SO2 ir NOx išbūna joje nuo kelių valandų iki 2-3 parų, per tą laiką nukeliaudami dešimtis, šimtus ar net tūkstančius kilomet¬rų. Atmosferoje, veikiant saulės radiacijai, kitoms cheminėms priemaišoms (oksidatoriams, kataliza¬toriams) ir drėgmei, iš SO2 ir NOx susidaro praskiestos sieros ir azoto rūgštys, kurios iškrenta ant žemės paviršiaus „šlapių“ iškritų

pavidalu. Yra ir „sausos“ iškritos - tai rūgštiniai sieros ir azoto oksidai, kurie, esant sausam orui, grįžta į žemės paviršių savo pirminiu dujiniu ir aerozoliniu pavida¬lu. Šias „šlapias“ ir „sausas“ iškritas priimta vadinti bendruoju pavadinimu - rūgštūs lietūs arba krituliai. Jei jų rūgštingumas viršija normas, tai daro žalą čia augantiems augalams, gyvenantiems žmonėms ir gyvūnams.



Rūgščiojo lietaus proble¬ma neapsiriboja valstybių sienomis - Europoje susiformavusi padidėjusio rūgš¬tingumo kritulių zona jungia Didžiąją Britaniją, Olandiją, Vokietiją, Skandinavi¬jos pietus ir Baltijos šalis. Per Baltijos jūrą rūgštieji lietūs atnešami į Lietuvą.
Rūgštūs krituliai gamtinę aplinką veikia dvejopai - tiesiogiai ir netiesiogiai. Tiesiogiai rūgščių kri¬tulių neigiamas poveikis stebimas žmogui, augmenijai, ypač miškams, taip pat statiniams, metalų konstrukcijoms. Rūgštys ardo lapų (spyglių) apsauginę vaškinę pievelę, o patekusios per poras į vidų išplauna maistines medžiagas, labai pakenkia ląstelėse vykstantiems biocheminiams procesams, dėl to lapai (spygliai) paruduoja, džiūsta. Veikiant rūgštims, suyra statybinės medžiagos, nes kalcio kar¬bonatas paverčiamas minkštu gipsu, kuri lietus lengvai išplauna.
Tačiau vis tik didžiausią susirūpinimą kelia netiesioginis rūgščių kritulių poveikis aplinkai, įvai¬rioms ekosistemoms. Dar 1982 metų birželyje Stokholme vykusioje konferencijoje aplinkos rūgštinimo klausimais buvo konstatuota:
1. gruntiniame vandenyje, kurio rūgštingumas pH < 4,5, metalų - aliuminio, kadmio, cinko, vario, švino - koncentracijos 50-100 kartų didesnės nei neutraliame vandenyje;
2. dirvai rūgštėjant, pradeda migruoti su ja