Komentarai (0)

(Darbą įkėlė singa)

Parsisiųsti darbą:Zip

Aprašymas:

Darbas:

Šriftas - Arial, Šrifto stilius - Įprastas, Dydis - 14, Spalva - Juoda

TURINYS

Įvadas .................................................................................................................................................3

1. JONIZUOJANČIOS SPINDULIUOTĖS 4

1.1. Jonizuojančių spinduliuočių poveikis..........................................................................................4

1.2. Veiksmai pavojaus atveju............................................................................................................4

1.3. Pagrindinės priemonės apsaugai nuo radiacijos.........................................................................5

2. KENKSMINGOS CHEMINĖS MEDŽIAGOS 7

2.1. Poveikis žmogaus organizmui.....................................................................................................7

2.2. Cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymo saugos priemonės....................................................9

2.3. Kovinės nuodingosios medžiagos...............................................................................................10

Išvados 12

Literatūros sąrašas 13

Įvadas

Žmogus, nuo pat savo gimimo, kiekvieną dieną yra veikiamas foninės jonizuojančiosios spinduliuotės. Ką paprastai įsivaizduojame išgirdę žodį radiacija?... Atominę elektrinę arba rentgeno kabinetą, o gal saulės spinduliuotę… Dažnai kasdieniniame gyvenime, net nesusimąstome apie tą paslaptingą spinduliuotę. Tačiau natūrali radiacija yra apie mus, o žmogaus sukurti radiacijos šaltiniai veikia mus kasdien. Jonizuojanti spinduliuotė gali turėti skirtingą pavidalą:  gali būti elektromagnetinės bangos, sklindančios visomis kryptimis erdvėje šviesos greičiu, arba didelę energiją turinčios dalelės, kurios juda su skirtingu greičiu.

Be naudos, kuri gaunama jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius panaudojant praktinėje veikloje, jonizuojančioji spinduliuotė kelia rimtą grėsmę žmonių sveikatai. Lietuvoje yra nemažai įmonių, kurios gamyboje naudoja stipriai veikiančias nuodingąsias medžiagas, turime mes Ignalinos atominę elektrinę (dar), Kauno hidroelektrinę, naftos ir dujų saugyklas. Iš aplinkos, per kvėpavimo takus ir per biologinę mitybos grandinę, radionuklidai tampa vienu iš žmogaus radiacinės apšvitos šaltinių. Jonizuojanti spinduliuotė gali pakenkti organizmo ląstelėms arba jas visiškai sunaikinti. Visa tai neigiamai veikia imuninę žmogaus organizmo sistemą - sumažėja atsparumas infekcinėms, onkologinėms, alerginėms ir kitokioms ligoms. Todėl turime suvokti, kad labai svarbu, iškilus pavojui, žinoti, kaip gali apsisaugoti ir apsaugoti savo artimuosius nuo šių žalingų padarinių. Tuo labiau, kad visa tai yra visai netoli, šalia mūsų.

Pagrindinis šio darbo tikslas - išanalizuoti, kaip įmanoma apsisaugoti nuo šių veiksnių.

Uždaviniai :

1. radiacijos poveikis bei jos apsaugos priemones,

2. nuodingų medžiagų poveikis bei jų apsaugos priemones.

1. JONIZUOJANČIOS SPINDULIUOTĖS

1.1. Jonizuojančių spinduliuočių poveikis

Kaip jau minėjome įvade, žmogų nuolat veikia gamtinės

jonizuojančios spinduliuotės, kitaip dar vadinamos radiacija. Natūralų gamtinį radiacijos foną sudaro: kosminė spinduliuotė, radioaktyviųjų medžiagų skilimas žemės plutoje, radono spinduliavimas ir kiti natūralūs jonizuojančios spinduliuotės šaltiniai. Radiacijos poveikio nejaučiame, negirdime, neužuodžiame, bet jos biologinis poveikis žmogaus organizmui priklauso nuo gautosios dozės. Paskaičiuota, kad žmogus per metus gauna apie 2,0 µSv (mikrorentgenų per valandą) gamtinės apšvitos dozę, kuri yra nepavojinga. Net labai maži radionuklidų kiekiai kenkia žmogaus organizmui. Gamtinės jonizuojančiosios spinduliuotės poveikis gyviems organizmams laikomas nekenksmingu, bet dėl žmogaus veiklos bei avarijų, į aplinką gali patekti daugiau radioaktyvių medžiagų. Šis pavojus gali bet kada iškilti. Pvz.: įvykus avarijai Ignalinos atominėje elektrinėje ar kaimyninių šalių atominėse elektrinėse, įvykus avarijai pervežant radioaktyviąsias medžiagas ir t.t.

Įvykus tokiai nelaimei, pagrindiniai pavojingi veiksniai ir padariniai:

* žalojantis radiacijos poveikis,

* išorinė ir vidinė organizmo apšvita,

* maisto produktų ir geriamo vandens užteršimas,

* teritorijos užteršimas jonizuojančia spinduliuote.

1.2. Veiksmai pavojaus atveju

Mūsų dabartinėje sistemoje, apsaugai nuo jonizuojančios spinduliuotės, naudojamos teisinės, fizinės ir technologinės priemonės. Radiacinių avarijų prevencijos ir jų padarinių likvidavimo tvarką bei atsakomybės pagrindus nustato Branduolinės energijos bei Radiacinės saugos įstatymai. Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo tvarką reglamentuoja Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatai. Juos tvirtina Vyriausybė. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas yra kompetentinga institucija, kuri organizuoja ir koordinuoja valstybės priežiūros ir kontrolės institucijų veiklą pramoninių avarijų prevencijos ir likvidavimo srityje. Jų tikslas - užtikrinti žmonių apsaugą vežant, saugant, naudojant, remontuojant jonizuojančios spinduliuotės šaltinius bei avarijų metu.

Mes patys taip pat turime įsisąmoninti ir diegti savo vaikams žinias, kaip elgtis branduolinės nelaimės atveju, kai susprogdinamas branduolinis užtaisas ar įvyksta stambaus masto nelaimė. Kai į aplinką patenka milžiniški kiekiai radioaktyviųjų medžiagų aerozolių, dulkių, dūmų, garų, kurių debesys ilgainiui pasklinda plačioje teritorijoje (pvz. Černobylio 1986 m. atominėje jėgainėje). Priklausomai nuo oro masių srautų bei kitų sąlygų atmosferoje, gali apkeliauti visą Žemės rutulį, sukeldami aplinkos radiacinio fono anomalijas, kol galiausiai nusėda užteršdami teritoriją. Paprasčiau kalbant, branduolinių nelaimių atveju gali būti užterštos ištisos teritorijos, jose esantys žmonės, gyvūnai ir augalai. Svarbu žinoti, kad galima tiek vidinė, tiek išorinė žmogaus organų apšvita. Į žmogaus organizmą radioaktyvios medžiagos gali patekti pro nosį, burną, atviras žaizdas ir švitinti iš vidaus.

Todėl mes privalome, išgirdus sirenų gausmą ar sutartinį įmonės pavojaus signalą :

nutraukti darbą ir vykdyti vadovo nurodymus;

esant galimybei įsijungti radiją;

apie pavojų perspėti savo kolegas bei kitus sutiktus žmones;

išjungti elektros energiją, užsukti vandenį, dujas, uždaryti langus bei ventiliacijos angas;

pasiimti turimas asmeninės apsaugos priemones (spec.kostiumus, apsiaustus, dujokaukes, respiratorius ar paprasčiausius vatos ir marlės raiščius ir pan.);

slėptis slėptuvėse, o jei jų nėra, slėpti mūriniuose pastatuose ir jų rūsiuose, užkamšant ventiliacines angas, durų ir langų plyšius.

Pagrindinės priemonės apsaugai nuo radiacijos

Mūsų šalies įstatyminė bazė šiuo atžvilgiu yra preciziškai sutvarkyta. Lietuvos higienų normos HN 73:2001. „Pagrindinės radiacinės saugos normos“ (Žin., 2002, Nr. 11-388), nustato radiacinės saugos reikalavimus veikiant visoms jonizuojančios spinduliuotės rūšims bei jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių saugumo reikalavimus. Normaliomis sąlygomis gyventojų ir darbuotojų sauga turi būti vykdoma laikantis tam tikrų principų, atsižvelgiant ne tik į įstatyminę bazę, bet ir žmogiškuosius faktorius. Nes dabartinės radiacinės saugos taisyklės, normos ir reikalavimai rašyti žmonių krauju. (Žinomiausios katastrofos, kuriose „dalyvavo” jonizuojantieji spinduliai - Hirosima, Nagasakis ir Černobylis)

Pagrindiniai principai, kuriais remiasi šiuolaikinė radiacinė sauga, yra:

saugos pagrindimas, jos optimizavimas ir apšvitos dozių ribojimas;

praktinė veikla, nuo kurios priklauso ar gali priklausyti papildoma žmonių apšvita, yra priimtina tik tada, kai švitinamiems žmonėms arba visuomenei teikiama nauda yra didesnė už žalą, kurią ši veikla padaro ar gali padaryti (veikla turi būti pagrįsta);

individualiosios apšvitos dozė nuo visų šaltinių, naudojamų visose praktikos rūšyse, neturi būti didesnė už tam tikras ribines dozes (dozių apribojimas);

jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir įrenginių apsaugos priemonės turi būti kaip įmanoma geresnės, t.y. tokios, kad atskirų asmenų apšvitos dozės ir jų tikimybės bei švitinamų asmenų skaičius būtų tokie maži, kokius tik įmanoma pasiekti protingomis priemonėmis, atsižvelgiant į ekonominius ir socialinius veiksnius.

Vertėtų paminėti, kad neapsaugotas žmogus per pirmąsias 6 val gali gauti iki 30 % visos radiacijos dozės.

Bendri apsaugomieji veiksniai nuo ūmios spindulinės ligos ir odos radiacinių nudegimų yra:

slėpimasis slėptuvėse, gerai užsandarintose patalpose (nuo vienetinio šaltinio galima slėptis už priedangos, skydo ekrano, laikytis saugaus nuotolio);

jodo profilaktika;

evakavimas;

kvėpavimo takų apsauga;

gyventojų ir transporto patekimo į užterštą teritoriją reguliavimas ir apribojimas;

maisto produktų, geriamojo vandens bei pašarų apsauga;

žmonių ir rūbų deaktyvavimas (juos purtant ir dulkinant, valant šepečiais, šluotelėmis. Labai svarbu, kad dulkės nepatektų į akis, tad būtina atsižvelgti į vėjo kryptį.);

medicinos pagalba.

Pagal