Ieškoti
:
:
Pamiršote slaptažodį?  Prisijungti>>
(Darbą įkėlė Svečias)

Aprašymas:



Darbas:

Žemaitė


Gimė Plungės rajone, 1845 metais, Bukontės dvarelyje, kur tarnavo tėvai, nusigyvenę bajorai. Buvo auklėjama bajoriškai, bet bendravo ir su neturtingųjų vaikais ir matė visus gyvenimo sunkumus. Dešimties metų Juliją tėvai, neturėdami sąlygų patys mokyti, nuvežė pas turtingą dėdienę, kad rašto išmoktų ir prasilavintų. Dėdienės dėka, gavo auklės vietą Džiuginėnų dvare (Telšių raj.). Ten susipažino su Laurynu Žymantu, buvusiu baudžiauninku. Būdama 20 metų, Plungėje susituokė su juo. Gyvenimas buvo sunkus. Dirbo tėvų ūkyje, vėliau nuomojosi ūkius. Beveik kasmet kraustėsi iš vietos į vietą. Po 19 metų jie persikraustė į Ušnėnus. Čia susipažino su Povilu Višinskiu, kuris jai parveždavo knygų. Jis buvo studentas, kaimynės sūnus. Beveik 50 metų turinti Žemaitė pradejo rašyti. 1894 m. išėjo pirmas apsakymas “Piršlybos” (“Rudens vakaras”). Netrukus pasirodė “Marti”, “Topylis”,
“Petras Kurmelis”. Žemaitė skaitė užsienio literatūrą: Baironą, Šekspyrą ir kt. Ji susipažino su Gabriele Petkevičaite-Bite. Mėgo važinėti po Lietuvą, buvo ir Rygoje. Įsitraukė į kultūrinį gyvenimą. 1913 metais gyvenimas pagerėjo, kai apsigyveno pas Bulotą, pažangų to meto žmogų. Rinko aukas nukentėjusiems nuo karo. Buvo net Amerikoj. Grįžusi, 1921 metais Marijampolėje mirė nuo plaučių uždegimo.
Kuo brangi Žemaite lietuvių tautai? Ji su nepaprastu talentu atvaizdavo pobaudžiavinės Lietuvos kaimo gyvenimą. Joks kitas Lietuvos rašytojas (galbūt, tik 18 a. Kristijonas Donelaitis) taip giliai, taip puikiai nepažino lietuvių valstiečių buities, kaip Žemaitė. Turėdama talentą grožinei literatūrai, būdama be galo pastabi, jautri, kad ir neturėdama literatūrinio pasiruošimo, reikalingo rašytojui, Žemaite tiesiog genialiu instinktu galėjo įžvelgti socialinius procesus, vykstančius kaime.

1921 metais Žemaitė mirė.


Jonas Jablonskis


Jonas Jablonskis, gimęs 1860 ir miręs 1930, buvo žymus lietuviu kalbininkas. 1885 metais jis baigė Maskvos universitetą, dėl to daugiau nei tris metus negavo darbo. 1889 metais, įsikūrė Mintautoje, bet 1896 metais, buvo įtartas ryšiais su lietuvių nelegaliuoju, anticariniu veikimu. Teko palikti savo gimtąjį kraštą ir išsikelti į Taliną. 1900 metais jam sudaroma byla ir caro aktu jis ištremiamas dvejiems metams I Pskovą.
Tačiau nepaisant ilgus metus užtrukusių blaškymų iš vienos vietos į kitą, baisių ligų persekiojimo ir nuolatinio skurdo, jis visą savo gyvenimą su neapsakomu atkaklumu ir pasišventimu dirbo kilnų liaudies švietimo darbą. Kartą K.Ulvydas yra pasakęs: “Visą savo sunkų gyvenimą,


[1]  2  3  4  Toliau



Skelbimai
 




Darnipora.lt