Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Aprašymas:

Etika Kanto filosofijoje

Darbas:

ETIKA KANTO FILOSOFIJOJE

REFERATAS

Turinis

Įvadas 3
Kategorinis imperatyvas 4
Maksimos 6
Bendras dėsnis 6
Moralinis svarstymas 7
Išvados 12
Literatūra 13


Įvadas

Etikos istorijoje Kantas yra viena didžiausių išskirtinių figūrų. Nes greičiausiai dauguma vėlesnių filosofų, taip pat ir daugelis tų, kurie buvo sąmoningai nusiteikę prieš Kantą, etiką, kaip dalyką, apibrėžė Kanto terminais. Kantas tam tikra prasme buvo ir tipiškas ir įtakingiausias švietimo atstovas; tipiškas, nes tikėjo drąsaus protavimo galia ir institucijų reformos efektyvumu (kai visos valstybės bus respublikos, daugiau nebebus karų); įtakingiausias, nes aplenkė savo laiką, savo mąstymu arba išsprendęs nuolat pasikartojančias švietimo problemas, arba jas performulavęs daug brandesne forma.


Kategorinis imperatyvas

Išvertus iš lotynų kalbos ,,imperatyvas” reiškia ,,įsakymas” ar,, paliepimas”.Moralėje

tai būtų paliepimas vienaip ar kitaip elgtis. Kanto etikoje reiškia, kad vidinis elgesio paliepimas yra besąlygiškas, griežtas.Norint moraliai elgtis, jo negalima nei apeiti, nei pakeisti kuriuo nors kitu.Išryškėja dar vienas aspektas to, ką Kantas vadina moraliu ar nemoraliu elgesiu. Etinis elgesys nėra šiaip elgimasis, bet toks elgesys dėl kurio apsisprendžiama, kurį žmogus pats sau padiktuoja, į kurį krypsta jo valia.
Bet doras elgesys yra ne tiek žmogaus polinkių, kiek jo sąmoningo apsisprendimo dalykas. Valia turi būti sąmoningai nukreipta vykdyti moralės dėsnį: jei ir priverstume žmogų gerai elgtis, nepadarytume jo moraliu. Šis valios nukreiptumas nėra ir savivalė ar savimeilė: ,,Ribos tarp dorovės ir savimeilės tokios tikslios ir griežtos, kad net pati paprasčiausia akis negali suklysti skirdama, kas priklauso vienai ir kas – antrai”.
Moralės dėsnis nėra tai, ką aš vienas pats žinočiau turintis savyje, nors būtent savyje jis ir atrandamas. Žmogus gyvena tarp kitų žmonių, todėl ir elgesio kriterijus ar taisyklė apibrėžiama santykyje su kitais. Kategorinis imperatyvas yra toks: ,,Elkis taip, kad tavo valios maksima visada galėtų kartu būti visuotinio įstatymų leidinio principas”.Valios maksima yra tai, ko mano valia privalo siekti. Taigi šią taisyklę supaprastintai galėtume suformuluoti taip: elkis taip, kad jei kiekvieno valia siektų to paties,ko sieki tu, pasaulio tvarka nebūtų suardyta. Kantas pateikia pavyzdį: jei kiekvienas meluotų, nebūtų įmanoma niekuo pasitikėti,nebūtų sudaromos jokios sutartys, nebūtų įmanoma nieko bendrai nuveikti. Tai jau būtų pasaulio tvarkos suardymas.
Kantas atskiria kategorinį imperatyvą nuo hipotetinio. Hipotetinis imperatyvas yra imperatyvas, kuriuo žmonės