Pedagokika nuo a iki z

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

skirstomi pagal tokius kriterijus:
1. trukmę: ilgalaikiai ir trumpalaikiai
2. formą: kokybiniai ir kiekybiniai
3. įgyvendinimą: realūs ir nerealūs
4. viešumą: skelbiami ir slepiami
5. veiklos kryptį: tiesioginiai ir netiesioginiai
6. ryšį su asmenybe: objektyvūs ir subjektyvūs
7. veiklos pobūdį: individualizuoti ir kooperuoti
8. turinį: mokomieji, lavinamieji, auklėjamieji
S. Šalkauskio teigimu, ugdomųjų uždavinių gali būti tiek pat, kiek ir ugdomųjų tikslų, tačiau jis išskiria 9 sisteminius ugdymo uždavinius: fizinis, dorinis, religinis, individualus, visuomeninis, tautinis, tarptautinis auklėjimas, protinis, estetinis lavinimas. Šalia viso to jis dar skiria ir aktualiausius ugdymo uždavinius: individualiniai, kolektyviniai, profesiniai, vietiniai ir laikiniai.
B. Bitinas tikslą laiko veiklos projektavimu, o uždavinius - veiksmų įgyvendinimu realizuojant tikslą. Jis skiria 3 pagrindines ugdymo sferas - protinį, dvasinį

ir fizinį. Kiekvienoje šių sferų sprendžiami tam tikri uždaviniai:
1. Protinis ugdymas - žinių apie gamtą, visuomenę ir žmogų įsisavinimas.
2. Dvasinis ugdymas - dorovinių jausmų ugdymas; dvasinių poreikių formavimas.
3. Fizinis ugdymas - sportinių gebėjimų ugdymas; sveikatingumo gerinimas.
L. Jovaiša skiria 5 ugdymo ruožus ir jų uždavinius:
1. Kūno kultūra - higieninis, ekologinis, fizkultūrinis ir sportinis lavinimas
2. Psichinis lavinimas - intelekto, praktinio veikimo lavinimas, motyvacijos ir charakterio tobulinimas
3. Socialinis auklėjimas - drausminimas, darbinis, ekonominis ir visuomeninis auklėjimas
4. Kultūrinis lavinimas - mokslinimas, techninis ir technologinis, meninis ir estetinis lavinimas
5. Dvasinis ugdymas - pasaulėžiūros ugdymas, vertybinis ir estetinis auklėjimas, dorinimas.
Nuo seniausių laikų buvo keliama tobulo žmogaus ugdymo idėja. Pirmykštėse gentyse ugdymo tikslas buvo žmogaus egzistencijos garantavimas, o antikos laikais visuomenė jau stengėsi paruošti žmogų, suprasti meną, priartinti prie mokslo. Jau tada buvo kalbama apie tobulą asmenybę, kaip ugdymo objektą, apie žmogaus dvasios ir kūno harmoniją. Atėniečiai idealu laikę tokį žmogų, kuris gražus fiziniu ir doriniu atžvilgiu, siekė suderinti protinį, dorinį, estetinį ir fizinį auklėjimą.
Sokratas ugdymo tikslu iškėlė paties savęs pažinimą, doros tobulinimą. Aristotelis skyrė tris sielos rūšis: augalinę, gyvūninę ir protingąją. Jas atitinka fizinis, dorinis ir protinis auklėjimas. Ugdymo tikslas yra ištobulinti protą ir valią.
J. A. Komenskio suformuluotas ugdymo tikslas - per žemiškąjį gyvenimą pasirengti amžinajam, pomirtiniam gyvenimui. Jo nuomone, yra trys ugdymo uždaviniai: paties savęs ir