Pedagokika nuo a iki z

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

– asmenybės charakterio motyvacinių savybių visuma, svarbu greitas orentavimasis. Tačiau reikia ir pedagoginio meistriškumo, kuris įgyjamas, ir jis yra vienas svarbiausių autoriteto veiksnių. Jis pasiekiamas nuolat tobulinant pedagogines veiklos mokejimus ir įgūdžius. Yra šie pedagoginiai mokėjimai:
a. Sudominti vaikus;
b. Sudėtingus dalykus padaryti paprastais;
c. Greitai ir tiksliai įžvelgti vaiko vidinius pergyvenimus ir pedagogiškai į juos reaguoti;
d. Valdyti save, kalba, kalbos tona, judesius, žvilgsnį, šypsena, žodžius. Šių pedagoginio meistriškumo bruožų įgijimo tempas ir lygis priklauso nuo pedagoginių sugebėjimų. Klasifikacijos tobulinimas – nenutrūkstamas procesas, suaugusiujų švietimo sudetinė dalis. Kvalifikacijos tobulinimas skirstomas į formalujį ir neformalujį. Formalusis yra šios dėstomojo dalyko ir jo metodikos, pedagogikos, psichologijos, humanitarinių ir socialinių disciplinų kursai, tikslinės

stažuotės. Neformalusis – tai savarankiškai pedagogo saviugda, kurią skatina švietimo įstaigos ir valstybė remia tiek, kiek kurso turinys atitinka mokyklos interesus. Pedagogo profesinio pasirengimo lygis nustatomas suteikiant kvalifikacinę kategoriją atestacijos metu. Noredami nuolat tobulinti savo kvalifikaciją, pedagogai gali periodiškai atestuotis. Atestacijos metu pedagogas turi galimybę objektyviai įvertinti savo profesionalumo lygį, gebėjimą atsinaujinti. Pedagogo atlyginimo dydis priklauso nuo kvalifikacijos kategorijų, kurių suteikimo tvarka nustato kultūros ir švietimo ministerija.
Mokytojų rengimas. Mokymosi visą gyvenimą edukologinės dimensijos.
Visuomenės narių išsilavinimas ir nuolatinis kvalifikacijos kilimas yra mokslo, technikos ir gamybos pažangos, aukštesnio darbo našumo ir kartu geresnio žmonių gyvenamųjų gerbūvio gerinimo prielaida.
Ypač svarbu tobulinti mokytojų rengimą, juo labiau, kad šiuo metu daugėja aukštųjų mokyklų, kurios siekia rengti mokytoją. Lietuvos švietimo įstatyme taip nusakoma teisė dirbti pedagoginį darbą:“Teisę dirbti pedagoginį darbą atitinkamo tipo (pakopos) švietimo įstaigose turi asmenys, įgiję issilavinimą pedagogus rengiančiose institucijose, kurioms Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra pripažinusi teisę išduoti dokumentus, patvirtinančius atitinkamą pedagoginę kivalifikaciją. Tik tada galima tikėtis, kad į mokyklą ateis, kaip reikalavo Sokratas, autoritetingas ir mokinių mylimas, o, anot J. Komenskio didžiai – dorovingas, išsilavinęs, mylintis pedagoginę veiklą ir vaikus, gebantis organizuoti mokymą mokytojas. S. Šalkauskis tvirtino, kad mokytojui reikalingi trys dalykai: pedagoginis pašaukimas, profesinis pasirengimas ir gebėjimas