Komentarai (0)

(Darbą įkėlė gitamer)

Parsisiųsti darbą:Zip

Aprašymas:

Aplinka apibrėžiama kaip natūrali žmones supanti visuma (aplinka) ir natūralūs su ja susiję ištekliai. Aplinkosauginiai klausimai yra susiję su žmogaus veiklos įtaka supančiai visumai ir ištekliams.

Darbas:

ĮŽANGA

ĮVADAS

Aplinka apibrėžiama kaip natūrali žmones supanti visuma (aplinka) ir natūralūs su ja susiję ištekliai. Aplinkosauginiai klausimai yra susiję su žmogaus veiklos įtaka supančiai visumai ir ištekliams. Aplinkosauginė politika- tai bet kokie vyriausybės prevenciniai veiksmai dėl žmonių neigiamos aplinkai veiklos mažinimo. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliaus Aplinkos minesterija) politiką formuojanti ir įgyvendinanti vykdomosios valdžios institucija, vykdanti įstatymais ir kitais teisės aktais jai pavestas funkcijas. Aplinkos minnisterija, veikdama pagal jei suteiktą kompetenciją ir kartu vykdomą viešąjį administravimą, pati yra įtakojama visuomenėje, ekonomikoje, kaimyninėse valstybėse bei tarptautinėse organizacijose vykstančių procesų. Nors pagrindiniai rodikliai aplinkos kokybės komponentams (orui, vandenims, dirvožemiui) pastaraisiais metais išlieka stabilūs, išskyrus autotransporto taršą didžiuosiuose miestuose, labai aktualūs yra išorės veiksniai, susiję su ministerijos uždaviniais mažinti ūkinės veiklos įtaką aplinkai, sudaryti sąlygas subalansuotai plėtrai, užtikrinti komunalinio ūkio vystymosi koordinavimą. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą iš esmės keičiasi tarptautinio bendradarbiavimo aplinkos apsaugos srityje prioritetai, forma ir apimtis. Lietuva palaipsniui iš šalies paramos gavėjos tampa šalimi partnere / donore. Aplinkosaugos problemos kaimyninėse šalyse, o ypač ne ES narėse (Rusija, Baltarusija) stipriai įtakoja aplinkos būklę mūsų šalyje, todėl bendradarbiavimas su rytų kaimynėmis (Rusija ir Baltarusija), sprendžiant aplinkosaugos problemas, bus vienas iš pagrindinių tarptautinio bendradarbiavimo prioritetų.

VYKDOMA POLITIKA ATSIŽVELGIANT Į ŽALIAVŲ PERDIRBIMĄ

Pagrindinis dėmesys bendradarbiaujant su Rusija bus skiriamas sprendžiant Baltijos jūros, Kuršių marių ir Nemuno baseino apsaugos klausimus. Bus siekiama suaktyvinti bendradarbiavimą sprendžiant su naftos telkinio D-6 eksploatavimo saugumu susijusius klausimus, Baltijos jūros ir Kuršių marių dalių, priklausančių Rusijai bei Lietuvai, monitoringo ir kitus klausimus. Tuo tikslu bus siekiama paruošti su Rusija tarpvyriausybinę sutartį dėl jūros taršos prevencijos, avarijų likvidavimo ir žalos atlyginimo. Taip pat numatoma plėsti bendradarbiavimą su RF Kaliningrado sritimi sprendžiant Sovetsko ir Nemano celiuliozės fabrikų išmetamų teršalų mažinimo klausimus ir skatinant paspartinti šių objektų nuotėkų valymo įrenginių statybą. Bendradarbiavimas su Baltarusija sprendžiant Nemuno baseino apsaugos problemas taip pat bus vienas iš svarbiausių tarptautinio bendradarbiavimo prioritetų. Tuo tikslu 2005 metais buvo planuojama parengti ir pasirašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Baltarusijos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės susitarimą dėl bendradarbiavimo Nemuno baseino valdymo srityje bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Baltarusijos Respublikos Vyriausybės susitarimą dėl konvencijos dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste įgyvendinimo. 2005 metais numatoma buvo stiprinti bendradarbiavimą ir su Baltijos jūros regiono valstybėmis sprendžiant Baltijos jūros apsaugos ir kitas aplinkosaugos problemas. Numatoma ratifikuoti Baltijos jūros aplinkos apsaugos

konvencijos (Helsinkio konvencijos) HELCOM rekomendacijas 21/2 ir 24/8, pasirašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės susitarimą dėl bendradarbiavimo tarpvalstybinių vandenų naudojimo ir apsaugos srityje.

Kaip vienas iš svarbiausių prioritetų bendradarbiaujant su Baltijos jūros regiono šalimis, bus bendrų projektų su RF Kaliningrado sritimi ir/ar Baltarusija, skirtų Baltijos jūros apsaugai bei Kuršių Nerijos regiono darniam vystymuisi, įgyvendinimas bei klausimai, susiję su ES aplinkosaugos politika ir jos įtaka Baltijos jūros regiono šalims, darniu vystymusi, vandens bei oro taršos mažinimu ir t.t. Lietuvai įstojus į ES iš esmės pasikeitė bendradarbiavimas su Suomija, Danija, Švedija ir kitomis ES valstybėmis, kurios ankščiau suteikė žymią pagalbą mūsų šaliai. Nepaisant tai, kad pvz. Suomija, pratęsė paramą Lietuvai, numatydama iki kasmet skirti po 400 tūkst. eurų aplinkosaugos projektų vykdymui, tačiau iš esmės bendradarbiavimas su Skandinavijos ir kitomis ES šalimis vyks partnerystės pagrindu, dalyvaujant bendruose ES finansuojamuose projektuose, programose, ypač vykdomuose Rusijoje, Baltarusijoje ar Ukrainoje. Lietuva kartu su Šiaurės bei Baltijos šalimis numato aktyviai dalyvauti įgyvendinant Europos Sąjungos naujos kaimynystės politiką (New Neighbourhood Policy) ir sprendžiant aplinkosaugos problemas Rusijoje, Baltarusijoje ir kitose rytų kaimyninėse šalyse.

Aktyvus bendradarbiavimas su kaimyninėmis valstybėmis, ES narėmis, tarptautinėmis organizacijomis bei tarptautinių įsipareigojimų vykdymas ne tik įtakos politinės-teisinės bazės oro, vandens, jūrinės aplinkos ir kitose aplinkos apsaugos srityse tobulinimą, bet ir sudarys sąlygas spręsti aplinkosaugos problemas tiek nacionaliniame, tiek regioniniame lygmenyse. Vis labiau atkreipdamos dėmesį į teritorinius aspektus ES formuojamose įvairių sričių politikose ir siekdamos šių politikų sėkmingo realizavimo bei darnaus vystymosi principų realaus įgyvendinimo, ES narės parengė Europos erdvinio vystymo perspektyvą ir ją įgyvendindamos ėmėsi realizuoti ESPON (European Spatial Planning Observation Network - Europos erdvinio planavimo stebėsenos tinklo) programą 2004-2006 m., numato ją pratęsti ir 2007 m.

Įvertinant tai, kad joje dalyvauja visos ES narės, Lietuva, kaip pilnateisė ES narė taip pat turi dalyvauti joje ir prisidėti rengiant pagrindus būsimai ES politikai. Ministrų, atsakingų už teritorijų planavimą, susitarimu nuo 1992 m. vyksta bendradarbiavimas šioje srityje tarp Baltijos jūros regiono šalių. Baltijos jūrai (su mažomis išimtimis) tapus ES vidaus jūra bei šalims Europos makroregioniniu lygiu siekiant teritorijų planavimo priemonėmis konkretizuoti ES politiką ir realizuoti darnaus vystymosi principus Baltijos jūros regiono šalių mastu, šis bendradarbiavimas turi būti toliau plėtojamas. Lietuvai tapus ES nare, būtinas aktyvus dalyvavimas Europos standartizacijos CEN, CENELEC organizacijose.

Tarptautinių ir Europos standartų perėmimas skatina eksportą, šalina kliūtis prekyboje, globalizuoja ir atveria naujas rinkas, ir tuo pačiu skatina ekonominį augimą. Darniųjų Europos standartų perėmimas ir jų taikymas suteikia galimybę atitikti Naujojo požiūrio direktyvų reikalavimus. Lietuvos Respublika yra Pasaulinės meteorologijos organizacijos (PMO) narė ir yra įsipareigojusi teikti informaciją tarptautiniams mainams.

Savo ruoštu Lietuva turi galimybę nemokamai naudotis hidrologine ir meteorologine informacija iš viso pasaulio, gauti iš šios organizacijos visą metodinio pobūdžio informaciją, standartus, tarptautinius informacijos šifravimo kodus ir kitą būtiną kasdieniniame darbe informaciją, dalyvauti PMO organizuojamose specialistų kvalifikacijos kėlimo priemonėse. Hidrometeorologinė informacija sudaro prielaidas priimti motyvuotus projektinius sprendimus plėtojant gamybą, užtikrinant darnią šalies ūkio plėtrą, teikiant žinias visuomenei. Hidrometeorologinės prognozės, jų taikymas kasdieninėje ūkinėje veikloje gali ženkliai optimizuoti šią veiklą, sudaro prielaidas išvengti nuostolių dėl nepalankių meteorologinių sąlygų. Hidrometeorologiniai stebėjimai - sudėtinė šalies aplinkos monitoringo dalis. Ši informacija būtina prognozuojant aplinką teršiančių medžiagų sklaidą, įvertinant savaiminio apsivalymo galimybes. Tarptautiniai reikalavimai suvienodinti valstybės etalonus (laiko, temperatūros, nuolatinės ir kintamos įtampos ir kt. srityse) su tarptautiniais skatina metrologijos etalonų kūrimą, patikros laboratorijų plėtrą.

Įgyvendinant šias priemones skatinamas laisvas prekių judėjimas, o tarptautiniai ekonominiai procesai savo ruožtu skatina metrologijos srities vystymąsi. Ekonominiai veiksniai: Spartus ekonomikos augimas. Šiuo metu Lietuvos ekonomika yra viena iš sparčiausiai augančių ES. Ekonomikos augimas gali lemti tam tikrą gamtos išteklių naudojimo ir aplinkos taršos didėjimą. Todėl labai svarbu pakankamai dėmesio skirti ekologinio efektyvumo rodikliams - energijos ir gamtos išteklių sąnaudoms BVP vienetui, teršiančių ir klimato kaitą skatinančių medžiagų emisijai BVP vienetui ir pan. Darnaus vystymosi principų įgyvendinimas turėtų užtikrinti priemonių, didinančių pramonės įmonių aplinkos apsaugos veiksmingumą, diegimą. Pramonės įmonės, sumažindamos poveikį aplinkai prevencinėmis aplinkos apsaugos priemonėmis, t.y. sumažindamos žaliavų, vandens ir energijos sąnaudas produkcijos vienetui, didina produktyvumą. Produktyvumo padidėjimas ir gamybos bei su aplinkos apsauga susijusių kaštų sumažėjimas mažina produkcijos savikainą ir didina įmonių konkurencingumą. Naujų aplinkos apsaugos technologijų skatinimas ir diegimas duotų ne tik ekonominę naudą (mažesnės išlaidos, naujos rinkos, aukšta produktų kokybė), bet ir leistų išvengti didelių išlaidų aplinkai padarytos žalos atlyginimui ir socialiniam sektoriui.

Ūkio plėtra, žemės reforma, urbanizacija.Vystantis ekonomikai, vykstant žemės reformai - daugėja statybų (ypač vandens telkinių pakrantėse), gražinami žemės sklypai saugomose teritorijose, didėja turistų srautai - saugomos teritorijos patiria vis didesnį spaudimą. Todėl bus rengiami bei įgyvendinami saugomų teritorijų tvarkymo dokumentai, sukuriant sąlygas racionaliai statybų plėtrai, optimizuojant žemės ūkio ir turizmo veiklas. Lietuva yra įsipareigojusi įgyvendinti Europos Tarybos direktyvų dėl laukinių paukščių apsaugos (79/409/EEB) ir dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos