Parsisiųsti darbą:Zip
Aprašymas:
Darbas:
LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETASTURINYS
TURINYS
ĮVADAS
Žmonių gyvenimas ir išgyvenimas priklauso nuo vandens. Daugėjant pasaulio gyventojų, švaraus vandens poreikis didėja. Daugelyje pasaulio vietų žmonėms trūksta gėlo geriamojo vandens, būtino išgyventi; jų klestėjimui reikia daugiau saugaus ir nebrangaus vandens. Užtikrinti saugaus vandens tiekimą gerti, pramonei ir žemės ūkiui būtų neįmanoma be požeminio vandens, didžiausio ir patikimiausio šaltinio. Daugelyje pasaulio vietų didelę geriamojo vandens dalį sudaro požeminis vanduo - iki 80 proc.
Tyrimo tikslas. Išanalizuoti vandens išteklių pasiskirstymą pasaulyje.
Tyrimo uždaviniai:
Vandens išteklių ypatumai.
Vandens išteklių pasiskirstymas pasaulyje.
Vandens išteklių prognozės ateityje.
Tyrimo objektas. Vandens išteklų pasiskirstymas pasaulyje.
Tyrimo metodai:
analizuojant vandens išteklių pasiskirstymą pasaulyje, naudoti bendramoksliniai tyrimo metodai - mokslinės literatūros ir juridinių dokumentų analizė ir sintezė;
analizuojant vandens pasiskirstymą pasaulyje, jų pokyčiams įvertinti naudoti ekonominiai - statistiniai duomenų rinkimo ir analizės metodai;
statistinei informacijai apdoroti ir sisteminti naudoti grupavimo, palyginimo ir grafinio vaizdavimo metodai.
VANDENS
IŠTEKLIŲ YPATUMAI
Vandens išteklių apibrėžimas
Vandens ištekliais vadinamas tam tikroje teritorijoje (Žemės rutulyje, valstybėje, upės baseine ir t. t.) esantis paviršinio ir požeminio vandens kiekis. Vandens ištekliai yra svarbus gamtos turtas, nes jie nulemia šalies ūkio plėtros galimybes ir sąlygas, todėl turi būti racionaliai naudojami ir saugomi. Jie yra vienas pagrindinių veiksnių sudarant bet kurios valstybės gamybos jėgų vystymosi ir išdėstymo perspektyvinę schemą. Vandens ištekliai skiriasi nuo kitų gamtos išteklių tuo, kad jie nuolat atsinaujina. Vandens išteklius galima skirstyti pagal įvairius rodiklius: slūgsojimo sąlygas, vandens pasikeitimo aktyvumą, bendrąjį mineralizacijos laipsnį, naudojimą ir kt. Pagal slūgsojimo sąlygas vandens ištekliai skirstomi į paviršinius ir požeminius.
Paviršiniai vandens ištekliai yra:
• upių;
• ežerų;
• ledynų;
• pelkių;
• jūrų ir vandenynų.
Upės baseino paviršinio vandens ištekliais vadinamas nuotėkio tūris, pratekantis upės žiotyse per metus. Upių vandens išteklius apibūdina kiekybiniai rodikliai, nusakantys jų vandeningumą (baseino plotas, debitas, nuotėkis), bei kokybiniai rodikliai, pvz., hidrogalia, vandens užterštumas ir kt. (Ozolinčius, 2005).
Ežerų, ledynų, pelkių, jūrų ir vandenynų vandens ištekliais vadinamas juose sukauptas vandens tūris.
Požeminio vandens išteklius sudaro Žemės sluoksniuose slūgsantis arba tekantis vanduo. Požeminio vandens ištekliai - tai gamtos turtas, kuris gali dalinai arba visiškai atsinaujinti, o kartais jį naudojant net gausėti. Požeminis vanduo labai susijęs su paviršiniu vandeniu ir krituliais. Požeminiai vandens ištekliai skirstomi į:
• gruntinius;
• tarpsluoksninius.
Arčiausiai Žemės paviršiaus, t. y. virš pirmos vandensparos, slūgsančio požeminio vandens ištekliai yra vadinami gruntiniais. Požeminio vandens, slūgsančio tarp dviejų vandensparų, ištekliai, vadinami tarpsluoksniniais.
1.2. Vandens išteklių klasifikacija
Požeminio vandens išteklius sudaro gravitaciniai (statiniai) ir gamtiniai (dinaminiai) vandens ištekliai. Gravitaciniai požeminio vandens ištekliai - tai vandens, pripildančio vandeningojo sluoksnio poras ir plyšius, tūris. Gamtiniai požeminio vandens ištekliai - tai pratekančio vandeninguoju sluoksniu vandens debitas.
Požeminis vanduo naudojamas ūkinėje veikloje, todėl yra išskiriami eksploataciniai požeminio vandens ištekliai - toks požeminio vandens kiekis, kuris gali būti paimamas iš Žemės gelmių be žalos aplinkai. Požeminis vanduo nuolat atsinaujina, nes paviršinis vanduo infiltruojasi į eksploatuojamą vandeningąjį sluoksnį, taip pat atiteka požeminis vanduo iš kaimyninių vandeningųjų sluoksnių (papildomi požeminio vandens ištekliai).
Eksploatacinius požeminio vandens išteklius galima suskirstyti į prognozinius ir išžvalgytus. Išžvalgyti
Komentarai