Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

eksperimentai, daugeliu atžvilgių atitinkantys klasikinės teorijos teiginius, buvo sumanyti kaip tiesioginiai pramonės higienos veiksnių tyrimai. Tačiau tyrimo eiga privertė suabejoti teoriniais pagrindais. Pasirodė, kad darbo našumas priklauso ne tik nuo organizacinio lygio, bet ir nuo socialinio - psichologinio klimato, o paprasčiausias pozityvus dėmesys žmonėms turi didelę įtaką jų veiklos efektyvumui.
Vėlesniuose žmogiškųjų santykių koncepcijos teoretikų darbuose (ypač pažymėtini D.Makgregoro darbai) buvo plėtojamos idėjos apie būtinumą motyvuoti darbuotojus, sudarant jiems sąlygas įmonėje realizuoti asmeninius tikslus bei patenkinti savo poreikius. Tačiau, propaguojant šiuos svarbius teiginius, buvo nukrypta į kitą kraštutinumą. Jeigu racionalusis modelis buvo žaidimas iš viršaus žemyn, tai socialinis modelis tapo žaidimu iš apačios į viršų, bandymu pradėti revoliuciją per personalo kvalifikacijos skyrių.

D.Makgregoras to visą laiką bijojo ir teigė, kad teorijos Y teiginiai neneigia, jog valdžia reikalinga, bet jie neigia, kad valdžia tinkama visiems tikslams ir visomis aplinkybėmis.

1.2.4. Šiuolaikinės valdymo teorijos - harmonizuoto žmogaus koncepcija.

Praktikoje žmogiškųjų santykių teorijos teiginiai pradėti aktyviai taikyti aštuntojo dešimtmečio viduryje, kuomet pasaulinėje ekonomikoje įvyko didelės permainos. Stiprų poveikį iki to laiko viešpatavusioms JAV ir Vakarų Europos valstybėms padarė Japonija, kurioje produkcijos kokybė ir darbo našumo augimo tempai pasiekė žymiai aukštesnį lygį. į Japoniją, pradėjo plūsti organizacijų vadovai ir specialistai iš įvairių pasaulio ša1ių, siekdami atspėti “Japoniškojo fenomeno” paslaptį tačiau pasirodo, kad dauguma Japonijos įmonėse naudojamų metodų tai tik pritaikytos praktikoje idėjos, kurias galima rasti senuose vadovėliuose. Pavyzdžiui, robototechnika buvo prieinama bet kuriai jų, įdiegti panorėjusiai firmai, bet tik Japonijoje ši idėja prigijo efektyviausiai. Priežasčių ieškoti reikėjo kitur, o, būtent, kitokiame požiūryje į va1dymą. Šio požiūrio esmę galima išdėstyti labai trumpai sėkmė lemia kokybę, o kokybę pasiekia žmonės. Taigi, kuomet JAV ir kitų. ša1ių pramonėje pirmenybė buvo teikiama gamybos apimčiai, Japonijoje pagrindinis dėmesys ir reikalavimai buvo sutelkti į gaminamos produkcijos kokybę ir tų kokybę užtikrinančius žmones. Nuo šio momento įvyko ryškus posūkis valdymo praktikoje ir teorijoje: antrą kartą buvo atsigręžta į žmogų, tik šį kartą jau aukštesniame lygyje, t.y. bandant ne paprasčiausiai patenkinti žmonių poreikius, bet siekiant jų poreikių patenkinimų pajungti organizacijų tikslų