Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

pan. Taigi be vadovo jokia veikla, susijusi su daugiau kaip dviejų žmonių darbu, siekiant bendro tikslo neįmanoma.
Valdymo būtinumas egzistavo visais laikais. Garsiosios Egipto piramidės ir kiti gilioje senovėje žmonijos sukurti stebuklai galėjo atsirasti tik koordinuotų, organizuotų pastangų pasekoje. Dabartiniu metu išsivysčiusiose Vakarų šalyse santykis tarp darbininkų ir valdančiojo personalo yra 2:1, o ateityje kai kuriose srityse laukiamas 1:1.
Taigi vadovo vaidmuo organizacinėje veikloje, atliekant įvairius darbus yra ypatingas ir labai svarbus, o taip pat ir nelengvas bei reikalaujantis be galo didelės atsakomybės. Ne kiekvienas žmogus gali vadovauti. Būti geru vadovu reikia sugebėti; tai reikalauja daug darbo, pastangų ir laiko.
Kylant šalies išsivystymo lygiui, kuriantis vis daugiau naujoms firmoms, individualioms įmonėms, vadovavimo problema tampa vis aktualesne, jai skiriama vis daugiau dėmesio, leidžiamos įvairios knygos,

skirtos jau esamiems ir būsimiems vadovams, kuriose duodami įvairūs patarimai, pamokymai, kaip būti geru vadovu. Tai yra labai svarbu, nes su tuo glaudžiai susijęs ir pats darbas įmonėje, jo efektyvumas, našumas, rezultatai. O juk kiekvienas vadovas yra suinteresuotas, kad jo veikla būtų sėkminga, klestėtų įmonė, įsitvirtintų rinkoje, ją pripažintų visuomenė ir, žinoma, gautų kuo didesnį pelną. Čia neapsieinama ir be valdymo gudrybių bei ypatumų, be partnerystės, įmonės veiklos planavimo, kuri krinta tik ant įmonės vadovo pečių, ir be dar viso kito – kas lemia sėkmingą įmonės veiklą.
Pastaraisiais metais pastebimas ypatingas personalo vaidmens didėjimas, kas, savo ruožtu, kelia naujus reikalavimus organizacijų valdymui bei pertvarkymui socialinės orientacijos kryptimi. Sukurta nemažai valdymo koncepcijų, kuriose orientuojamasi į šio požiūrio įgyvendinimą. Viena iš tokių tikslų siekiančių valdymo teorijų yra kolektyvinio valdymo teorija, kurioje teigiama, kad tik pripažinus darbuotoją kaip asmenybę, suderinus jo asmeninius siekius su kolektyvo interesais, galima pasiekti didžiausią gamybos efektyvumą, kuris be visa ko remiasi ir darbuotojo suinteresuotumu geriau atlikti darbą. Pasaulinės tendencijos daugiau ar mažiau pasireiškia ir Lietuvoje. Tačiau perėjimas į rinkos ekonomika, senųjų valdymo principų atsisakymas, naujų santykių formavimasis apsprendžia Vakarų teorijos ir praktikos pritaikymo mūsų sąlygomis ribotumą.
Organizacijų valdymo pobūdžiui tiesioginį poveikį turi visuomenės kultūra, visuomenei priimtos elgsenos normos, vyraujantis požiūris į vykstančius visuomenėje procesus. Perėjimas į rinkos santykius neišvengiamai keičia Lietuvos dirbančiųjų vertybių sistemą.