Tautinio identiteto sklaida

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

tradicijas.
Etninė kultūra, kaip tautos tradicinės kultūros vertybių visuma, siejama su šiuolaikinės kultūros pažinimu. Tinkamiausias tam būdas – etninę kultūrą integruoti į atskirus mokymo dalykus.
Integravimo metodas plačiai taikomas pradinėje mokykloje, kur su vaikų klase nuolat dirba vienas pedagogas, o etninė kultūra integruojama į ugdymo turinį natūraliai, dėstant pirminį gamtos pažinimą. Susipažįstama su artimiausia aplinka, mokomasi gimtosios kalbos, įgyjama žinių apie gimtinės gamtą, istorinę, sociakultūrinę aplinką. Tai – visuminio kultūros ugdymo pradžiamokslis, nes vaikas, pažindamas gimtinę, formuoja kultūrines vertybes, kurios stiprina tautinį identitetą.
Išanalizavus pradinės mokyklos pogramas, pradinių klasių vadovėlius bei pratybų sąsiuvinius, galima daryti išvadą, kad juose pateikta daug ir įvairios tautosakos. Daugiausia tai patarlės, mįslės, pasakos, sakmės,liaudies dainos, kurios

padeda ne tik lietuvių kalbos mokymui ar mokymuisi, kalbos turtinimui, bet ir ugdo vaikų tautinę savimonę, vyksta tautinio identiteto sklaida.

Etninis ugdymas ikimokyklinėse įstaigose

Kartu su Nepriklausomos Lietuvos atkūrimu pribudo ir tautos dvasia, prasidėjo laisva įvairių idėjų migracija, kultūriniai ryšiai tarp atskirų šalių. Kompiuteriai, telekomunikacija suteikia plačias raiškos galimybes, bet kartu tai yra ir masinės kultūros skleidėjai. Galime matyti, kad jau kūdkystėje vaikai neatitraukiami nuo kompiuterinių žaidimų, kurie skatina agresiją, amoralumą.
Mūsų tauta yra viena iš bene geriausiai išsaugoję etnines šaknis. Jei kiekvienoje šeimoje bus ugdoma meilė supančiai aplinkai, tai tolesnė kultūrinė seka darželyje ir mokykloje turės gerą pagrindą dvasinei ir materialinei veiklai.
Ugdytojui tenka labai svarbus vaidmuo, nes šios kartos tėveliai dažniausiai neturi laiko bendrauti su vaiku, todėl vaikui reikia šilumos, išklausymo, supratimo ir jis to tikisi iš savo auklėtojo. Auklėtojo uždavinys – mokyti gimtosios kalbos, supančios aplinkos pažinimo, supažindinti su vaizduojamojo meno šaknimis, liaudies menu, parodyti jo savitumą, glaudų ryšį su pasaulėžiūra, papročiais, ugdyti estetinį grožį, atsparumą kitčui.
Lietuvos etninėje kultūroje grožio kūrimas siejamas su praktiniu tikslu – audimas, keramika, medžio dirbiniai. Medžiagos paprastos, randamos ar ruošiamos supančioje aplinkoje, santūri spalvinė gama. Tai dvasiai pajusti padeda išvykos į liaudies meistrų kūrinių parodas, etnografinius muziejus, meno albumų, iliustracijų rodymas. Mūsų etnografija yra labai turtinga, tad norėdami sužadinti fantazijas galime papasakoti padavimą ar legendą.
Norint pasiekti gerenių