Darbas:

galutinai parengti ir 50 valstybių atstovų
pasirašyti JTO Įstatai. Įstatai įsigaliojo 1945 m. spalio 24 d., kai juos
ratifikavo penkios didžiosios valstybės (JAV, SSRS, Didžioji Britanija,
Prancūzija, Kinija) ir daugelis kitų Įstatus pasirašiusių valstybių. Todėl
1945 m. spalio 24 d. laikoma JTO Įsteigimo data, ir kasmet ji minima kaip
Jungtinių Tautų diena.


Pradžioje JTO vienijo 51 valstybę (prie 50 Įstatus pasirašiusių
valstybių vėliau prisijungė Lenkija, negalėjusi dalyvauti San Francisko
konferencijoje). Dabar tikrosiomis JTO narėmis yra 185 valstybės, t.y.
beveik visos pasaulio šalys (Šveicarija ir Vatikanas turi stebėtojo
statusą; JTO veikloje nedalyvauja tik nepripažintos valstybės ). JTO yra
vienintelė tarptautinė organizacija, kurioje atstovaujama tiek daug
valstybių.

Jungtinių Tautų struktūra:


Jungtinių Tautų tikslai ir principai. JTO – tai universali
tarptautinė organizacija taikai ir tarptautiniam saugumui palaikyti bei
bendradarbiavimui tarp valstybių plėtoti. Jos Įstatai – vienintelis
tarptautinis teisinis dokumentas, privalomas visoms valstybėms. Jie yra ne
tik steigiamasis tarptautinės organizacijos aktas, bet ir formuoja
kolektyvinio saugumo sistemą, sudaro valstybių elgesio kodeksą.


Įstatuose skelbiami šie JTO tikslai:


1) palaikyti tarptautinę taiką ir saugumą ir, siekiant šio tikslo,
taikyti efektyvias kolektyvines priemones, užkertant kelią ir šalinant
grėsmes taikai bei slopinant agresijos aktus ar kitus taikos pažeidimus,
pagal teisingumo ir tarptautinės teisės principus taikiomis priemonėmis
spręsti tarptautinius ginčus ar situacijas, kurios gali sukelti taikos
pažeidimą;

2) plėtoti draugiškus santykius tarp valstybių, pagrįstus tautų
lygiateisiškumo ir apsisprendimo principo gerbimu, taip pat taikyti
kitas atitinkamas priemones visuotinei taikai stiprinti;
3) plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą, sprendžiant tarptautines
ekonominio, socialinio, kultūrinio ir humanitarinio pobūdžio problemas
ir skatinant bei plėtojant pagarbą žmogaus teisėms bei pagrindinėms
laisvėms, nedarant skirtumo dėl rasės, lyties, kalbos bei religijos;
4) būti centru, derinant valstybių veiksmus šiems bendriems tikslams
pasiekti.
Minėtiems tikslams įgyvendinti JTO Įstatai įtvirtina
principus, kuriais savo veikloje turi vadovautis Organizacija ir jos
valstybės-narės:
1) suvereni visų valstybių-narių lygybė;
2) geranoriškas įsipareigojimų pagal Įstatus vykdymas;
3) taikus tarptautinių ginčų sprendimas;
4) jėgos ar grasinimo ja nenaudojimas tarptautiniuose santykiuose;
5) visokeriopa pagalba JTO, jai atliekant veiksmus pagal Įstatus ir
susilaikymas nuo pagalbos valstybei, kurios atžvilgiu JTO imasi
prevencinio ar prievartinio pobūdžio veiksmų;
6) užtikrinimas, kad valstybės, nesančios JTO narėmis, vadovautųsi jos
Įstatuose įtvirtintais principais;
7) nesikišimas į valstybių vidaus reikalus, priklausančius jų vidaus
kompetencijai.

Pagrindinės Jungtinių Tautų veiklos kryptys. JTO kompetentinga
nagrinėti visus tarptautinio bendradarbiavimo klausimus bei priimti
sprendimus dėl jų, išskyrus atvejus, kai tam tikrų sprendimų valstybių
bendradarbiavimo specializuotose srityse priėmimas priklauso kitų JT
sistemos organizacijų kompetencijai. JTO institucijų sprendimai yra
rekomendacinio pobūdžio, išskyrus Saugumo Tarybos privalomo pobūdžio
sprendimus grėsmės taikai, taikos pažeidimo ar agresijos akto atveju.
Galima skirti tokias pagrindines JT veiklos kryptis:
1.Tarptautinės taikos ir saugumo palaikymas. Tai yra
pagrindinė ir išimtinai JTO priklausanti veiklos sfera.
Didžiausius įgalinimus tarptautinės taikos ir saugumo palaikymo
srityje turi Saugumo Taryba. Jos metodai ir mechanizmai tarptautinių
konfliktų prevencijai ir reguliavimui turi įvairias formas: geros
paslaugos, faktų tyrimas, stebėtojų misijos, civilinių policijos pajėgų
siuntimas į konfliktų zonas ir kt. Daugiausia taikoma forma yra taikos
palaikymo operacijos. Saugumo Tarybos rezoliucijos parengia mandatą taikos
palaikymo operacijoms vykdyti. Pagrindinis taikos palaikymo operacijų
uždavinys – užkirsti kelią, sumažinti ar užbaigti konfliktą tarp valstybių
ar valstybės viduje, įsikišant trečiajai šaliai (JTO).1997 m. pabaigoje
buvo vykdoma 15 JT taikos palaikymo operacijų.
Remiantis Saugumo Tarybos rezoliucijomis, gali būti taikomos
nekarinio pobūdžio sankcijos taiką pažeidusiai valstybei ar vykdomos
karinės operacijos prieš agresorių (iš paskutiniųjų prisiminta 1991 metų
Kuveito išlaisvinimo iš Irako okupacijos operacija). Pastaruoju metu dėl
didesnio Saugumo Tarybos nuolatinių narių sutarimo atsivėrė platesnės
galimybės taikyti šias efektyvias sankcijas grėsmės taikai, taikos
pažeidimo ar agresijos atveju.