Darbas:
skirtingiems nacionaliniamsinteresams bei įvairiems požiūriams į kitus tarptautinių santykių dalyvius,
skirtingam atskirų valstybių gynybiniam potencialui ir turint kai kuriuos
išankstinius įsipareigojimus kitoms valstybėms.
Apskritai ES bendrosios užsienio ir saugumo politikos įgyvendinimo
procesas iki šiol vyksta palyginti lėtai ir vis dar diskutuojama dėl
esminio klausimo, ar valstybių narių įsipareigojimai ES nepažeistų
valstybių suvereniteto. Todėl valstybės narės dažnai nenori imtis
ryžtingų veiksmų ir atsakomybės šioje srityje, ypač organizuojant
karines operacijas, kuriomis siekiama sudaryti prielaidas taikai
ateityje.
IŠVADOS
Pastaraisiais dešimtmečiais, didėjant tarptautinių
organizacijų bei viršnacionalinių sąjungų ir organizacijų įtakai, taip pat
vystantis daugianacionaliniams verslo tinklams, tarptautinių santykių ribos
darosi vis neapibrėžtesnės, ir kartais net kyla diskusijos dėl pačios
tarptautinių santykių sąvokos. Šiuolaikiniuose tarptautiniuose santykiuose
galimos įvairių lygių institucijų sąveikos: tarp valstybes atstovaujančių
valdžios institucijų, tarp valstybių
vienos valstybės vyriausybės ir kitos valstybės nevyriausybinių institucijų
arba tarpnacionalinių korporacijų bei tarp nevyriausybinių, įskaitant
privataus kapitalo, institucijų.
Tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų bendras bruožas
tas, kad jos formuojamos tarpvalstybinėms problemoms spręsti, teigiant, kad
tos problemos gali būti išsprendžiamos tik kolektyvinėmis valstybių
pastangomis. Jos gali būti tiek pasaulinio masto, tiek regioninės.
Tarptautinės nevyriausybinės organizacijos yra privačios
žmonių grupės, susijusios kuria nors tarptautine veikla socialinėje,
kultūrinėje, ekonominėje ar kitose srityse. Jos neturi tarptautinės teisės
subjektų statuso, tačiau kai kurių veikla turėjo ir turi gana didelės
reikšmės tarptautiniuose santykiuose. Nevyriausybinių tarptautinių
organizacijų pogrupiu laikomos ir daugianacionalinės korporacijos.
Nepaisant tarptautinių santykių dalyvių įvairovės, pasaulio
politikos arenos pagrindiniais veikėjais iki šiol išlieka valstybės. Visos
suverenios valstybės aukščiausia valdžia pripažįsta tik savo vyriausybes.
Tai reiškia, kad nėra ir negali būti kažkokios vienos pasaulinės
institucijos – pasaulinės valdžios, kuri reguliuotų santykius tarp
valstybių ir formuotų pasaulio politiką.
-----------------------
SEKRETORIATAS
GENERALINĖ
ASAMBLĖJA
SAUGUMO
TARYBA
TARPTAUTINIS
TEISMAS
KOMITETAI
KOMITETAI
Taikos palaikymo misijos
Ekonominė ir socialinė taryba
TARYBA
(15-os valstybių vadovai)
TEISINGUMO TEISMAS
EUROPOS PARLAMENTAS
MINISTRŲ
TARYBA
AUDITORIŲ
TEISMAS
Europos
Centrinis
Bankas
Europos
Investicijų
Bankas
Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas
Regionų komitetas
Komisijos
pirmininkas
24 Generaliniai
direktoriai
KOMISIJA
(20 asmenų)



Komentarai