Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

– smulkusis verslas šalyse, pasiekusiose aukštesnį gerovės lygį, turi žymiai didesnę įtaką šalies ekonomikai. SVV gausa – tai augančios ir dinamiškos ekonomikos požymis.
Žymus ekonomistas Dž. Hornas teigia, kad smulkusis ir vidutinis verslas yra vienas iš aštriausių gyvybingos rinkos ekonomikos ,,kampų”, nes ši veiklos forma sukuria palankesnes sąlygas verslininkystei ir verslo kūrybai. Pasaulinė patirtis įrodė, kad be smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių rinkos ekonomika negali nei funkcionuoti, nei tobulėti.
Ankščiau mažos įmonės buvo tik daugelio žmonių noro įkurti savo verslą rezultatas, o pastaruoju metu tokių įmonių kūrimą inicijuoja ir skatina tiek pati valstybė, tiek stambios kompanijos, kurios patiki SVV įmonėms įvairių produktų gamybos organizavimą ir užtikrina aktyvų jų dalyvavimą rinko procesuose. Didelės dalies smulkiųjų ir vidutinių įmonių veikla yra susijusi su stambiomis kompanijomis

rangos, subrangos sutartimis, franšizės kontraktais. Dažniausiai stambiosios įmonės tampa smulkiųjų klientėmis, o šios – stambiųjų tiekėjomis. Ekonominiu požiūrių yra naudinga, kai smulkios įmonės ir stambios kompanijos papildo vienos kitas.
Be to, smulkusis ir vidutinis verslas padeda augti komercinei kultūrai. Išsivysčiusios rinkos ekonomikos šalyse su vis dažniau verslas suprantamas kaip karjera ir gyvenimo įprasminimas bei galimybė realizuoti savo kūrybinius sumanymus, o mokymas ir švietimas verslo klausimais tampa didele visuomenės veiklos dalimi.
Lietuvoje SVV sektoriaus įtaka ekonomikai palaipsniui irgi didėja. 2002 m. SVV įmonės sudarė 95 visų įmonių eksporto, importas 37 SVV sektoriuje sukuriama trečdalis šalies BVP, ten dirba apie trečdalį visų dirbančiųjų. SVV steigimą ir veiklą tiesiogiai reguliuoja daugiau kaip 300 norminių teisęs dokumentų, jų veiklą kontroliuoja nuo 25 iki 80 valstybinių įstaigų ir tarnybų.

1.5. Mažųjų ir vidutinių įmonių reikšmė
Šios įmonės stiprina atskirų rajonų ekonomiką, padeda pertvarkyti jos struktūra, skatina gamybinių jėgų plėtojimąsi ir padeda spręsti naujų darbo vietų sukūrimą. Jose dirba per pusę proc. visų šalies dirbančiųjų. Ekonominės veiklos požiūriu vyrauja įmonės, užsiimančios apdirbamąja pramone, prekybos, transporto bei ryšių veikla. Pastaruoju metu statistiniai duomenys rodo, kad šios įmonės sugeba išlaikyti arba padidinti gamybos ar paslaugų apimtis. Pavyzdžiui, 1998 m. gamybos apimtis padidino 31,1 proc. įmonių, iš kurių net 40,5 proc. jas padidino 16 ir daugiau procentų. Dalis įmonių (30,0 proc.) sumažino gamybos apimtis. 1998 m., lyginant su 1997-aisiais, padidinusių gamybos apimtis įmonių buvo daugiau