Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

gali įsigyti tik fiziniai asmenys);
 Įmonių likvidavimo ir išregistravimo procedūrų supaprastinimas (Lietuvos Respublikos Seimas 2000 m. liepos 13 d. priėmė “Juridinio asmens teisių neturinčių įmonių supaprastinto išregistravimo, atleidžiant jas nuo nesumokėtų mokesčių bei kitų įmokų ir veiklos nevykdančių įmonių išregistravimo už daromus mokesčių deklaravimo tvarkos pažeidimus iš Lietuvos Respublikos įmonių rejestro laikinąjį įstatymą”);
 Darbo jėgos kainos augimas (Lietuvos Respublikos Seimas 1999 m. gruodžio 29 d. priėmė “Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2000 m. rodiklių patvirtinimo įstatymą”, kuriuo nustatė draudėjų bendrąjį valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifą – 31 proc. Ir apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifą – 3 proc. Šie įmokų tarifai padidino mokesčių naštą ir pabrangino darbo jėgos kainą);
 Papildomų

mokesčių įvedimas (Lietuvos Respublikos Seimas 2000 m. rugsėjo 12 d. priėmė “Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymą”, pagal kurį įregistruotos įmonės buvo priverstos mokėti įmokas į Garantinį fondą);
 Mokesčių naštos didėjimas (Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. liepos 4 d. priimto “Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo” bei 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojusio “Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo”) Lietuvos individualių (personalinių) įmonių (IĮ) savininkus paskatino arba likviduoti smulkų verslą, arba IĮ pertvarkyti į uždarąsias akcines bendroves;
 Papildomų biurokratinių barjerų sukūrimas darbo santykių srityje (darbo pažymėjimai, pranešimai apie nemokamų atostogų suteikimą (nutraukimą), pranešimai apie pensininkams per kalendorinį mėnesį priskaičiuotas draudžiamųjų pajamų sumas ir kt.);
 Stambių prekybos tinklų atsiradimas prekybos sektoriuje (stambūs prekybos tinklai, naudodamiesi masto ekonomija, minimizavo veiklos sąnaudas bei produkcijos kainas. Prekybinės SVĮ nesugebėjo konkuruoti su tokiomis kainomis ir buvo priverstos nutraukti veiklą).

1.4. SVV reikšmė ekonomikos plėtrai
Per paskutiniuosius XX a. dešimtmečius smulkusis ir vidutinis verslas užsienio šalyse tapo tikru ekonominiu fenomenu. Jo mastai, augimo tempai ir vaidmuo visuomenėje tapo labai reikšmingi. Išsivysčiusių Vakarų valstybių ekonomikoje SVV buvo ta pagrindinė jėga, kuri lėmė sparčią ekonomikos plėtrą. SVV sektoriuje (Vokietijoje) sukuriama apie 80 BVP ir net 98 įmonių priklauso šiai grupei, o jose dirba per 80 visų dirbančiųjų. Šio laikotarpio svarbiausia ekonomikos plėtros