Darbas:
nuo didelėms įmonėms būdingų. Todėl Dž.K.V. Hornas labai skatino įvairių šalių vyriausybes, o ypač tas, kurios atlieka savo misijas pereinamuoju iš planinio valstybinio reguliavimo į rinkos ekonomikos sistemą laikotarpiu, kurti valstybės inicijuojamas SVV paramos organizacijas. Jų paskirtis turėtų būti finansinės, techninės, organizacinės-vadybinės paramos teikimas SVĮ. Labai svarbu, mokslininko nuomone, tobulinti teisines ekonomines sąlygas SVV plėtrai. Didelės privačios įmonės išsivysčiusiose šalyse taip pat supranta, kad SVĮ reikia vertinti ne vien kaip konkurentes, bet ir kaip partneres. Didelės įmonės patiki joms inovacijų kūrimą ir įdiegimą, specifinių produktų ir paslaugų gamybą, aktyvų dalyvavimą rinkodaroje; didelė dalis SVĮ sudaro su didelėmis įmonėmis rangos ir subrangos, frančizės sutartis, dalyvauja tiekimo grandinės vystyme.
Įvairiose šalyse SVV apibūdinamas skirtingai, taikant įvairius
1.2. SVV klasifikavimas ES šalyse ir Lietuvoje
Užsienio šalyse nėra konkretaus mažųjų įmonių sąvokos apbrėžimo, o kartu ir griežtų kriterijų, pagal kuriuos įmonės priskiriamos šių įmonių grupei. Pavyzdžiui, Norvegijoje mažąją įmone laikoma 20 darbuotojų turinti įmonė, daugumoje Europos šalių – 50, o JAV – 250 darbuotojų įmonė. Norvegijoje vidutinių įmonių grupei priskiriamos įmonės, turinčios 100, Belgijoje, Danijoje ir Jungtinėje Karalystėje – 200, JAV, Prancūzijoje, Vokietijoje – 500 darbuotojų. Mūsų šalyje iš mažųjų ir vidutinių įmonių grupės išskiriamos labai smulkios, individualios (personalinės) įmonės, kuriose dirba tik savininkas ir jo šeimos nariai. Šioms įmonėms daugiausia priklauso amatų ir paslaugų įmonės. Beje, smulkiojo ir vidutinio verslo veikloje amatui atitenka svarbi vieta. Ši sąvoka buvo tarsi pamiršta. Tačiau amatas kaip specialistų žinių ir įgūdžių įvaldymas kurioje nors srityje yra verslo pagrindas. Vidutinio masto verslininkas gali ir nežinoti visų savo amato ypatybių, tačiau smulkusis verslininkas privalo būti geru savo srities amatininku. Be
Komentarai