Komentarai (0)

(Darbą įkėlė sociologija)

Parsisiųsti darbą:Zip

Aprašymas:

Sociologijos darbas apieskurdą, yra pilnas turinys, anketa, ir teorinė dalis.

Darbas:

Skurdo atsiradimo priežastys

TURINYS

TURINYS...............

SANTRAUKA......

ĮVADAS...................

LITERATŪROS APŽVALGA..........................

Skurdo samprata ir jo skirstymas........

Skurdo atsiradimo priežastis aiškinančios teorinės prielaidos....

Kompleksinės skurdo atsiradimo priežastys.....

O. Lewis skurdo kultūros teorijos.............

S. Keith socialinės deprivacijos teorijos.....

P. Bourdieu teorinė prieiga.......

Struktūrinės skurdo priežastys.......

Skurdo vertinimo metodai.........

Skurdo ir skurdo kultūros apraiškos Lietuvoje......

Skurdo problemos sprendimas Lietuvoje.......

SKURDO LYGIO TYRIMO VERTINIMAS……

Skurdą patyriančių žmonių socialinė - demografinė charakteristika....

Materialinės skurdą patyriančių žmonių gyvenimo sąlygos.....

Skurdą patyriančių žmonių pajamos....

Skurdą patyriančių žmonių užimtumas....

Nedarbas....

Vartojimas...

Reikalinga pagalba....

SKURDO LYGIO TYRIMO APIBENDRINIMAS…..

IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS......

LITERATŪRA............

PRIEDAI...............

ĮVADAS

Temos aktualumas. Skurdas - viena iš aktualiausių problemų su kuria susiduria ne tik Lietuvos, bet ir išsivysčiusių pasaulio šalių gyventojai. Skurdas žmogų išstumia į socialinį užribį, žemesnį visuomenės, kurioje jis gyvena lygį. Jame atsirasti nesunku, tereikia prarasti darbą, susirgti sunkia liga, pasiduoti žalingiems įpročiams. Į skurdą patekę arba ties jo riba gyvenantys žmonės patiria ne vien ekonominių problemų, jie taip pat kenčia nuo socialinės atskirties. Šiuolaikinėse pramonės visuomenėse nuostabos nekelia tokie reiškiniai kaip benamystė, valkatavimas ar elgetavimas. Žmonės laikomi skurstančiais, jei jie dėl nepakankamų materialinių, kultūrinių ir socialinių išteklių išstumiami iš šalyje susiklosčiusio bent minimaliai priimtino gyvenimo būdo.

Skurdas priklauso ir nuo valstybes politikos, nuo visuomenės kultūros, bei nuo paties žmogaus. Skurdas tai spartaus pramonės vystymosi ir urbanizacijos proceso pasekmė. Jo priežasčių aiškinimasis jau savaime reiškia problemos kėlimą akiratin, šios problemos nagrinėjimas sudaro sąlygas pozityviai motyvacijai susiformuoti.

Skurdas mažina teises ir laisves, ir sąveikauja beveik su visomis socialinėmis problemomis - emocinės, alkoholizmu, nedarbu, lyčių diskriminacija, deviacija. Ši sąveika yra sudėtinga, nes problemos gali būti skurdo priežastimi, nors kai kurių skurdas taip pat yra priežastis. Skurdo sąlygos lemia, kad atsiranda atstūmimas, nepasitikėjimas šeimos nariais, silpni ryšiai tarp partnerių, tėvų ir vaikų ir pan. Tokioje visuomenėje, kur akivaizdžiai vyrauja skurdas ir nepriteklius, nedarbas ir paplitęs alkoholio, bei narkotikų vartojimas, nusikalstamumas, tokios vertybės kaip santuoka ir šeima

praranda savo svarbą.

Hipotezė. Skurdžiai gyvenančioms šeimoms ar vieniems gyvenantiems asmenims, įstatymas garantuoja minimalias lėšas prasimaitinti ir apmokėti pagrindines komunalines paslaugas. Tačiau suu negailestinga tikrove šiuo metu susiduria 79 milijonai žmonių. Kai kurie iš jų negali susimokėti už šildymą žiemą, susirgę - už gydymą. Kai kurie negali sumokėti už savo vaikų maitinimą mokykloje. O kai kurie iš jų neturi net ir stogo virš galvos.

Darbo problema - sociokultūrinių skurdo priežasčių nustatymas.

Darbo tikslas - remiantis moksline literatūra, statistiniais duomenimis bei skurdžiai gyvenančių žmonių apklausos analize, įvertinti sociokultūrines skurdo priežastis Lietuvoje.

Tyrimo objektas - skurdą lemiančios priežastys.

Darbo uždaviniai:

Išanalizuoti skurdo sampratą ir pateikti jo skirstymą;

Išskirti skurdo atsiradimo priežastis aiškinančias teorinės prielaidas;

Pateikti statistinius duomenis apie skurdą Lietuvoje;

Aptarti skurdo kultūros apraiškas Lietuvoje;

Išsiaiškinti skurdo priežastis;

Išsiaiškinti kaip skurdas keičia žmonių gyvenimą;

Aprašyti atlikto tyrimo rezultatus;

Pateikti pasiūlymus kaip mažinti skurdą.

LITERATŪROS APŽVALGA

Skurdo samprata ir jo skirstymas

Nors kiekvienas supranta, kas yra skurdas, tiksliai jį apibrėžti sunku todėl, kad skurdas yra reliatyvus, daugiamatis ir laipsniškas.

Daugiamatis skurdas pasireiškia įvairiais pavidalais, pvz., tai ne tik finansinis nepriteklius, bet taip pat ir negalėjimas įgyti vertybių, kurios prieinamos kitiems visuomenės nariams ir taip gyventi visavertį gyvenimą.

Reliatyvus skurdas - tai samprata priklausanti nuo to, kokios yra visuomenėje susiklosčiusios socialinės ir ekonominės aplinkybės. Reliatyvus požiūris į skurdą reiškia, kad skurstančiųjų gyvenimo sąlygos yra lyginamos su neskurstančiųjų, todėl atsiranda galimybė jį supainioti su nelygybe.

Laipsniškas skurdas reiškia, kad sunku pasiekti tikslumą matuojant skurdą, todėl siekiant nustatyti skurdo laipsnį individus arba šeimas galima suskirstyti į grupes pagal tam tikrus požymius.

Skurstantys yra tie žmones, kurių pajamos ir kiti ištekliai: materialiniai, kultūriniai ir socialiniai nėra pakankami ir neužtikrina visuomenei įprastų gyvenimo būdų ir veiklų. Kadangi įprastiniai gyvenimo standartai laikui bėgant keičiasi, todėl galime kalbėti apie absoliutų, santykinį ir subjektyvų skurdą.

Absoliutaus skurdo požiūris nurodo apimtį tokių prekių ir paslaugų, kurios yra būtiniausios žmonių gerovei užtikrinti. Šis apibrėžimas nurodo, kad skurdžiai gyvenantys arba vargšai yra tie, kurie neturi galimybės patenkinti šių minimalių poreikių (kiekvienoje šalyje jie nustatomi skirtingi).

Santykinio skurdo sąvoka siejama su tam tikrais pajamų arba išlaidų vidutiniais rodikliais. Skurstantys yra tie, kurių pajamos yra mažesnės už vidutines gyventojų pajamas.

Subjektyvaus skurdo rodikliai nurodo pakankamas pajamų lygį nustatomą, remiantis pačių gyventojų vertinimais. Subjektyvus požiūris reiškia, neatitikimą tarp žmonių lūkesčių ir galimybių. Tai yra labiausiai nuo subjektyvių respondentų vertinimų priklausanti skurdo ribos sąvoka.

Skurdo apibrėžimai, matavimai ir jo skirstymai yra skirtingi priklausomai nuo konteksto kuriame nagrinėjama problema. Pavyzdžiui, skirtinga skurdo reikšmė bus ekonomine ir socialine prasme. Taigi, iš esmės skurdas išreiškia ir materialinę žmonių gyvenimo pusę ir socialinę, tačiau kita vertus jos abi viena kitą sąlygoja ir yra sąlygojamos viena kitos. Finansinė nepriklausomybė suteikia, aukštesnį statusą visuomenėje, o padėtis visuomenėje dažnai sąlygoja finansines galimybes.

Skurdo atsiradimo priežastis aiškinančios teorinės prielaidos

Kompleksinės skurdo atsiradimo priežastys

Skurdo aiškinimus galima padalinti į dvi esmines skirtis. Pirmoji jų skurstančiųjų problemas sieja su jų pačių atsakomybe už savo skurdą, tai yra dėl tam tikro jų elgesio ar būdo bruožų, ši traktuotė vadinama „aukos apkaltos“ arba skurdu dėl patologinių veiksnių. O antroji teorija sako, kad skurdą sukuria ir atkuria struktūrinės visuomenės jėgos.

Pirmoji skurdo priežastis aiškinanti priežasčių grupė - skurdas dėl patologinių veiksnių, kurį tam tikra prasme sąlygoja pačių žmonių elgesys ar gyvenimo būdas, ši grupė skirstoma į: individualistinį, šeimyninį ir subkultūrinį požiūrius.

Individualistiniu požiūriu skurdą sąlygoja patys žmonės, kurie lemiamais gyvenimo momentais priėmė netinkamus sprendimus, pasirinkdami netinkamą profesiją ar gyvenimo būdą, apsispręsdami dėl per didelio vaikų skaičiaus šeimoje ar praktikuodami žalingus įpročius ir t.t.

Antrasis, šeimyninis požiūris atskleidžia skurdą perduodamą šeimose - tėvų gyvenimo būdas įtakoja vaikų gyvenimą ir tai reiškia, kad iš vienos kartos elgesio modelis perduodamas kitai kartai, todėl skurdas tampa paveldimu. Vaikai įpranta prie skurstančiųjų gyvenimo stiliaus savo tėvų šeimose ir perima jį.

Vadovaujantis trečiuoju, subkultūriniu požiūriu - skurdas reiškia išmokimą ir prisitaikymą prie gyvenimo būdo, kur skurdą patiriantys žmonės praktikuoja savitą gyvenseną. Susikuria „skurdo kultūra“.

Antroji skurdo priežastis aiškinanti traktuotė - struktūrinis požiūris. Čia skurdo priežastys siejamos su visos visuomenės savybėmis. Šis požiūris atskleidžia platesnio masto socialinius procesus, kuriuos nulemia ne pačio žmogaus ypatybės ar gyvensena, bet struktūrinės jėgos.

Klasinis požiūris atspindi ekonominės gamybos procese vykstantį žmonių marginalizavimą. Ne visi žmonės

Komentarai

Paskelbtas Juli 2 mėnesiai 15 dienos prieš
Šlamštas, ne visas darbas, darbe nėra to kas parašyta turinyje!!!