Aprašymas:

Darbas:

ĮVADAS

Šešėlinės veiklos aktyvumas visais laikais priklausė ir priklauso nuo valstybės aktyvumo ir šalies ūkio sistemos. Per paskutiniuosius 20 metų atlikta daug šešėlinės ekonomikos tyrimų ir parašyta darbų, bet labai nedaug padaryta plėtojant metodologiją, skirtą apibrėžti ir sistemiškai įvertinti šešėlinę ekonomiką. Ekonominėje literatūroje aprašomas tam tikras skaičius veiklos sričių, kurios ir sudaro šešėlinės ekonomikos sąvoką, ir ekonomistai socialinės sferos mokslininkai ir kiti tyrinėtojai kartais šešėlinę ekonomiką vadina „paraleline ekonomika“, „neformaliu sektoriumi“, „paslėpta ekonomika“, „pogrindine ekonomika“, „prieštaraujančia įstatymams ekonomika“, „juodąja rinka“ ir t.t. Kol kas nėra efektyvių priemonių jai sustabdyti. Apie ją sunku gauti duomenų, nes šios ekonomikos dalyviai slepia savo veiklą. Nelegalioji ekonomika yra nežinoma mokesčių rinkėjams, bei vyriausybės statistinėms tarnyboms.
„Šešėlinė” ekonomika tampa ne tik kriminalistų, bet ir mokslo specialistų- ekonomistų, (daugiausia) teisininkų- tyrimo objektu. Jie tik tiria vadinamąją „kairiąją” prekių apyvartą, pogrindinių verslininkų veiklos mastus, analizuoja kokios mūsų valstybės ekonominės klaidos sudarė ir sudaro ligi šiol sąlygas jiems uždirbti milžiniškus pinigų kiekius.
Mes pasirinkome tema „Šešėlinė ekonomika Lietuvoje ir pasaulyje” kadangi manome, kad šis klausimas yra vienas iš labiausiai sprestinų problemų tiek mūsų šalyje, tiek pasaulyje, darantis didelę įtaką ekonomikai, valstybei bei kiekvienam iš mūsų. Taip pat pasirinkome šią tema, nes norime geriau suprasti šešėlinės ekonomikos poveikį mus supančios aplinkos.
Šiame kursiniame darbe mes išnagrinėsime šešėlinės ekonomikos atsiradimą ir priežastis, daromą žalą valstybei, šešėlinę ekonomiką lemiančius veiksnius bei padarinius, stengiamės surasti veiksnius, kurie padėtų įveikti šešėlinės ekonomikos daroma žalą valstybei bei mums, piliečiams.
Šį darbą mes rašėme keturiese. Indrė Mirauskaitė darė šešėlinės ekonomikos apžvalgą Lietuvoje, Lina Serulevičiūtė nagrinėjo šešėlinę ekonomiką pasaulyje ir beje jos indėlis šiame darbe buvo pats didžiausias, ji ne tik savo dalį parašė, bet ir viską perrašė Sandros Rimidytės. Marius Ramanauskas nagrinėjo šešėlinės ekonomikos apskaitą ir jos įvertinimus Lietuvoje.

1. ŠEŠĖLINĖS EKONOMIKOS APŽVALGA

1.1. Šešėlinės ekonomikos samprata ir apibrėžimas

Šešėlinė arba neapskaitoma ekonomika – tai ekonomika, apimanti įstatymams prieštaraujančią veiklą arba nusikalstamas veikas, kai vengiama mokėti mokesčius. Ji egzistuoja ir netgi plečiasi beveik kiekvienoje pasaulio šalyje. Tik vadinama dažnai skirtingai: pavyzdžiui, JAV – „subterranean”, arba „irregular”, Prancūzijoje – „fravail au noir“, Didžiojoje Britanijoje -,,fiddle“, Vokietijoje - ,,Schattenwirtschaft“. Ir kol kas nėra efektyvių priemonių jai sustabdyti. Apie ją sunku gauti duomenų, nes šios ekonomikos dalyviai slepia savo veiklą. Nelegalioji ekonomika yra nežinoma mokesčių rinkėjams, bei vyriausybės statistinėms tarnyboms.
Šešėlinė ekonomika reiškia žmonių veiklos opoziciją valdžios įtvirtintoms institucijoms ir normoms. Šešėlinė ekonomika labai lanksčiai prisitaiko prie valstybės reguliavimo pokyčių ir netgi moralės pokyčių.
Neapskaitoma ekonomika yra dvejopa: nelegali ir legali ekonominė veikla. Nelegali ekonomika - tai kontrabanda, vogtų daiktų realizavimas, narkotikai, prostitucija ir kt. Legali veikla tampa šešėlinės ekonomikos dalimi, kai jos rezultatai falsifikuojami, siekiant visiškai ar iš dalies išvengti mokesčių mokėjimo. Šešėlinės ekonomikos pobūdis priklauso nuo mokesčių įstatymų bei kitų ekonominės veiklos reguliavimo aktų ir kinta kartu su jais. Juo didesni mokesčiai ir juo daugiau reguliavimo, tuo daugiau paskatų augti šešėlinei ekonomikai. Mokesčių nemokėjimas - ne kas kita kaip vagystė iš tų, kurie mokesčius moka, arba iš tų, kurie turi verstis iš mažesnių valstybės išmokų. Visa tai stabdo ekonomikos augimą, todėl beveik visos šalys stengiasi riboti šešėlinės ekonomikos augimą. Nors visur ji yra ir jos mastas didėja.
Nesunku pastebėti, jog šešėlinės ekonomikos mastas, nors ir priklauso nuo mokesčių dydžio bei įvairių biurokratinių apribojimų, skirtingose šalyse vis dėlto yra skirtingas, nors jose mokesčiai panašūs. Priežastis - nevienodas valstybės institucijų efektyvumas, kurį pakankamai gerai atspindi korupcijos lygis šalyje. Korupcija padeda klestėti šešėlinei ekonomikai. Nemažą dalį šešėlinės ekonomikos sudaro nelegalus darbas, kurį Lietuvoje skatina visaip ribojama darbo rinka. Taigi šešėlinė ekonomika yra didelė, žalinga šaliai, bet labai naudinga atskiriems asmenims; su ja kovoti galima tik visapusiška šalies pažanga.
Kadangi ekonomiškai aktyvaus asmens gyvenime laikas yra lemiantis veiksnys, tai tradicinės namų ūkių veiklos tampa ekonominėmis kategorijomis. Tokia požiūrio transformacija gali smarkiai pakeisti vaidmenį, skiriamą namų ūkiams bendroje ekonomikos vyksmo schemoje.
Tyrinėjimams parankus ir visuomenės dėmesio nestokojantis reiškinys yra šešėlinė ekonomika. Dažniausiai į ją žvelgiama kaip į anomaliją. Šešėlinė ekonomika pripažįstama ir pateisinama kaip socialinis amortizatorius. O didelė jos apimtis yra signalas valdžiai, kad ji deramai neatliekanti savo funkcijų: nesukurianti sąlygų saugiai egzistuoti legaliam verslui arba dideliais mokesčiais bei reguliavimu padaranti jį sunkiai plėtojamą bei nepelningą. Šešėlinė ekonomika reiškia žmonių veiklos opoziciją valdžios įtvirtintoms institucijoms ir normoms. Jos mastai, formos ir pasireiškimo būdai nuolat keičiasi, kadangi šešėlinė ekonomika labai lanksčiai prisitaiko prie valstybės reguliavimo pokyčių ir netgi moralės pokyčių. Kiekvienas naujas draudimas ar ribojimas išplečia šešėlinės ekonomikos erdvę, taigi potencialiai ir jos konkrečius mastus ir formas. Šešėlinės ekonomikos dalis Lietuvoje siekia apie 18,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) neskaičiuojant nelegalios veiklos, o daugiau nei pusė šešėlinės ekonomikos pajamų tenka prekybos, statybos ir pramonės sektoriams. Didžiausią šešėlinės ekonomikos dalis legalioje ekonomikoje tenka prekybos sektoriui - čia sukuriamos neapskaitomos pridėtinės vertės dalis, 2002 metų duomenimis, siekia 2,919 mlrd. litų. Pramonės indėlis į šešėlinę ekonomiką siekia 1,760 mlrd. litų, statybų sektoriaus - 1,404 mlrd. litų. Statybų sektoriuje šešėlinė ekonomikos dalis siekia 47,8 proc., prekyboje - 35,8 proc., nekilnojamojo turto veikloje - 32 procentus [www.lrinka.lt].
Vengdami mokesčių ar siekdami apeiti kitus įstatymus, žmonės slepia sandorius, nors jie ir yra legalūs, todėl gali būti, kad didelė dalis ūkinės veiklos nepatenka į BVP skaičiavimus.
Tradiciškai šešėlinė ekonomika yra dvejopa:
• nelegali
• ir legali ekonominė veikla.
• Nelegali ekonomika - tai kontrabanda, vogtų daiktų realizavimas, narkotikai, prostitucija ir kt. Legali veikla tampa šešėlinės ekonomikos dalimi, kai jos rezultatai falsifikuojami, siekiant visiškai ar iš dalies išvengti mokesčių mokėjimo. Šešėlinės ekonomikos pobūdis priklauso nuo mokesčių įstatymų bei kitų ekonominės veiklos reguliavimo aktų ir kinta kartu su jais. Juo didesni mokesčiai ir juo daugiau reguliavimo, tuo daugiau paskatų augti šešėlinei ekonomikai.
Šešėlinė ekonomika daro didelę žalą žmonėms, kurie sąžiningai moka mokesčius, nes jie turi sumokėti ir už nemokančiuosius.
Valstybė aktyviai stengiasi kovoti taikydama prevencines ir baudžiamąsias priemones. Ji kuria naujus teisės aktus, įsakymus, bei normas. O žmonėms, kurie pažeidžia ir nesilaiko jų, tai jiems taikomos bausmės.
Neapskaitoma ekonomika kenkia netik žmonėms, bet ir pačiai valstybei. Ji stabdo ekonomikos augimą, todėl beveik visos šalys stengiasi riboti šešėlinės ekonomikos augimą. Nors visur ji yra ir jos mastas didėja. Ji toliau sėkmingai didės, kur tik prekės ar paslaugos bus draudžiamos arba labai griežtai kontroliuojamos, nes žmonės negaudami jiems reikiamų prekių ar paslaugų pasiryš net pažeisti įstatymą, kad jas gauti.
Kontrabanda ir kontrabandiniu būdu į Lietuvą įvežtų prekių realizavimas yra viena iš šešėlinės ekonomikos formų. Tai, ką tradiciškai laikome šešėline ekonomika, reikėtų skirti į dvi sritis.
Pirmiausia reikėtų atskirti tai, kas niekada netaps legalaus verslo dalimi - tai vogtų daiktų realizavimas, narkotikai, prekyba ginklais ir panašiai. Kitą sritį trumpai galima būtų apibrėžti kaip tam tikrą veiklos sritį, kuri iš esmės dubliuoja legalųjį verslą ir net konkuruoja su juo. Skirtumas tik tas, kad konkurencinis pranašumas įgyjamas ne prekių, paslaugų kokybės ar mažesnių gamybos išlaidų, o mokesčių nemokėjimo sąskaita.

1.2. Šešėlinės ekonomikos atsiradimo ir egzistavimo priežastys

Šešėlinės ekonomikos atsiradimo priežastys yra įvairios. Tai lemia ne tik bedarbystė ar valdžios valdymas, bet ir daug daugiau kitų veiksnių. Nauji draudimai ar ribojimai išplečia šešėlinės ekonomikos erdvę, taigi potencialiai ir jos konkrečius mastus ir formas. Legalių darbo santykių ribojimas sąlygoja neoficialaus darbo atsiradimą, Skirtumas tarp darbo kaštų ir uždarbio – kuo didesnis šis skirtumas, tuo didesnės paskatos jo vengti, netobuli ir nestabilūs įstatymai, išimtys ir privilegijos, privatizavimo trūkumai, mokesčių ir jų administravimo sistemos trūkumai priverčia keliauti link šešėlinės ekonomikos.
Realiai ekonomikai būdingas kai kurių prekių ir paslaugų paklausos perviršis rinkoje. Tokioje situacijoje oficiali ekonomika gali patenkinti tik dalį visų poreikių.Vartojimo rinkoje išsivystė keletas trūkumo nulemtų veiklų: neoficiali gamyba, privatus importas, spekuliacija. Gamybos sferoje šešėlinę veiklą dažnai skatina žaliavų trūkumas. Akcinės bendrovė, kuriose vyrauja valstybinis kapitalas, kai kuriomis žaliavomis sugeba apsirūpinti tik su spekuliacijos pagalba. Ši veikla prisideda prie planuojamų programų įvykdymo, tačiau kartu sudaro sąlygas atsirasti neoficialiai komercinei veiklai.
Šešėlinės ekonomikos atsiradimas yra kaip reakcija į ūkio sistemos neelastingumą, viena vertus, ir į politinę sistemą, kita vertus. Abi šios problemos daro įtaką sprendimų priėmimo procesui- politiniai motyvai dažnai prailgina derybų procesus, kur sprendžiami grynai ūkiniai klausimai(pvz., apsirūpinant energetikos ištekliais), o