Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

ne kas kita kaip reakcija tų individų, kurie jaučiasi valstybės prislėgti ir nebekovoja, o tiesiog pasitraukia iš oficialios ekonomikos.
Be abejo, galima klausti, kas čia kaltas - valstybė, užkraunanti per didelę naštą, ar pasitraukiantysis iš oficialiosios veiklos, nesugebantis ar nenorintis tos naštos pakelti. Tik beieškant kaltų vienoje ar kitoje pusėje, problema, deja, greičiausiai taip ir liks neišspręsta.

1.4. Neapskaitomos ekonomikos padariniai

Kai šešėlinė ekonomika plečiasi, vyriausybės metinės pajamos santykinai mažėja. Jeigu vyriausybė susiduria su fiskaliniais sunkumais, tai dažniausiai tenka išleisti į apyvartą papildomą pinigų kiekį norint subalansuoti pajamas ir išlaidas.
Plėtojantis šešėlinei ekonomikai, bendras ekonomikos pavaldumas blogėja. Tai mažina vyriausybės sugebėjimą priimti racionalius sprendimus ir numatyti priimamų sprendimų padalinius.
Vyriausybė neturi tikslios informacijos

apie realų užimtumą. Realus užimtumas paprastai yra gerokai didesnis už nustatytą, o dėl pašalpos bedarbiams ir parama mažas pajamas gaunantiesiems gali pasiekti ne tuos adresatus, kuriems to labiausiai reikia.
Vyriausybė negali tiksliai nustatyti esamo infliacijos lygio. Pavyzdžiui, jeigu kainos šešėlinėje ekonomikoje didėja sparčiai negu oficialiame ekonomikos sektoriuje, tai realus infliacijos lygis yra didesnis. Šiuo atveju ekonominiai sprendimai, kurie yra privalomi esant didesniems infliacijos pokyčiams, taip pat nebus pakankamai racionalūs.
Šešėlinės ekonomikos augimas silpnina vyriausybės socialinę politiką. Vyriausybė visada reaguoja į jos metinių pajamų sumažėjimą dažniausiai mažindama socialinių reikmių išlaidas. Bet tokie vyriausybės žingsniai padidina socialinę diferenciaciją.
Plėtojantis šešėlinei ekonomikai, gyventojai ir juridiniai ūkio vienetai linkę nesilaikyti esamų taisyklių. Ir gali taip atsitikti, kad tai taps norma. Rizika, kuri susijusi su taisyklių nesilaikymo atsiskleidimu, mažėja, o kartu daugėja žmonių, norinčių nesilaikyti taisyklių.
Šešėlinės ekonomikos plėtotė keičia įmonių ir firmų išlaidų dydį, struktūrą ir atitinkamas rinkos proporcijas. Visos išlaidos nemokant mokesčių mažėja. Kartu mokantieji mokesčius patenka į nenaudingą padėtį. Dėl augimo šešėlinėje ekonomikoje „patrauklių“ alternatyvų pasiūla didėja, ir darbuotojai vis daugiau skatinami dalyvauti neoficialioje ekonomikoje. Nesugebantiems išvengti mokesčių pablogėja ūkininkavimo sąlygos.
Valstybė neturinti patikimos informacijos apie šešėlinę ekonomiką, kartais subsidijuoja tas įmones, kurios atrodo yra žlungančios, bet iš tikrųjų taip nėra, nes jos savo veiklą perorientuoja į