Darbas:

pasaulinę konkurencinę aplinką (Vilpišauskas, 2001; Enste, 2002)
Daugelyje valstybių norima sumažinta neapskaitomos ekonomikos lygį, tačiau nesurandama efektyvių priemonių kaip tai padaryti. Pagal Schneider šešėlinės ekonomikos lygį galima įveikti:
• Ekonominėmis priemonėmis (nustatant mokesčių lygį, jų bazę ir mokesčių apskaičiavimo bei mokėjimo tvarką);
• Administracinėmis priemonėmis (įvedant valstybinę mokesčių mokėjimo ir konsultavimo tvarką, darbo saugos, higieninių, priešgaisrinių ir kitokių taisyklių laikymosi priežiūrą ir pan.);
• Kiekvienos vyriausybės tikslas turėtų būti optimalaus ekonominių ir administracinių priemonių komplekso (metodikos) sukūrimas, ekonomiškiausiu ir efektyviausiu būdu įgalinantis sumažinti prielaidas šešėlinei ekonomikai didėti, kartu mažinant žalingą pastarosios poveikį visai valstybės ekonomikai.
Taip pat galimas ir šešėlinės ekonomikos lygio sumažinimas šiomis priemonėmis: verslo plėtros įstatyminės bazės tobulinimas; verslo ribojimų, draudimų, išimčių, privilegijų mažinimas; rinkos liberalizavimas; mokesčių ir jų administravimo sistemos trūkumų pašalinimas ir kt.


2.2. Šešėlinės ekonomikos apskaita Lietuvoje

Neapskaitomos ekonomikos įvertinimo tyrimai, kurie Lietuvoje atlikti pirmą kartą-didelės reikšmės įvykis makroekonominių rodiklių skaičiavimo praktikoje.Tyrimų eigoje įvertinta nuslėptų pajamų dalis, išreikšta koficientu, gali būti pritaikyta konkrečių veiklos rūšių ir ekonomikos sektorių gamybiniams rodikliams koreguoti.
Darbuotojų skaičiaus koregavimo koeficientas 1992 m. – 31,0 %, 1993 m. – 14 %, 1994 m. – 17,5 %, 1995 m. – 14,5 %, 1996 m. – 18 % šalies BVP.
1994 m. pirmą kartą buvo atlikti eksperimentiniai neapskaitomosios ekonomikos vertinimai apdirbamosios pramonės ir prekybos veikloje. Remiantis Rytų Europos pereinamojo laikotarpio šalių patirtimi, buvo įvertinta apdirbamosios pramonės neapskaitomosios produkcijos dalis, ji sudarė 11 % atsiskaičiusių įmonių duomenų, šalies BVP sudarė 3,6 %. Apskaičiuojant apdirbamojoje pramonėje pagamintos neapskaitomos produkcijos apimtis, buvo remtasi „šešėlinėje“ sferoje parduotos produkcijos apimtimi.
Neapskaitoma prekių apyvarta įvertinta remiantis gyventojų oficialiai įvertintomis gautomis visų rūšių pajamomis, atėmus gyventojų indėlių pasikeitimus bankuose ir jiems prilygintas asmeniškai laikomas santaupas, išlaidas komunalinėms paslaugoms, mokesčius ir rinkliavas. Tai sudarė 18 % atsiskaičiusių įmonių prekių apyvartos, šalies BVP padidėjo 3,9 %. 1994 metais šalies BVP 7,5 % dėl pramonės ir prekybos neapskaitomos ekonomikos dalies.
1995 metais buvo atlikti analogiški eksperimentiniai vertinimai, kurie patikslino, šalies BVP 6,5 % (pramonėje – 2,8 %, prekyboje – 3,7 %).(žiūr.: ADLYS, P.; BRAKAUSKIENĖ, L. Neapskaitoma ekonomika: Sampratos, Tyrimai, Problemos (1997). Statistikos departamentas prie Lietuvos vyriausybės, 1997. [žiūrėta 2007 m. gegužės 19 d.].

Statistikos departamentas (SD) prie Lietuvos Respublikos vyriausybės, įgyvendindamas Europos Sąjungos(ES) reikalavimus makroekonominiams rodikliams rengti, tarp jų ir nacionalinių sąskaitų, siekia, kad jie būtų tinkamai įvertinti ir išsamūs. Tai priklauso nuo SD prieinamų oficialiųjų duomenų šaltinių (numatytu ir patvirtintu SD darbų programoje), jų apimties ir kokybės, ir, jei yra probleminės sritys, nuo galimybės atlikti papildomus tyrimus ir vertinimus. Taikoma nacionalinių sąskaitų rodyklinių ir visų pirma bendrojo vidaus produkto (BVP) vertinimo metodika numato, kad šie rodikliai butu įvertinti įskaitant ir oficialiai neapskaitytus sandorius. Jie iki šiol buvo vertinami remiantis 1995-1996 metais atliktu specialių tyrimų rezultatais.
Minėtu laikotarpiu SD, dalyvaujant Pasaulio bankui ir kitoms tarptautinėms organizacijoms, atliko plačią neapskaitytos ekonomikos studiją. Remiantis jos rezultatais buvo koreguojami nacionalinių sąskaitų rodikliai. 2002-2003 metais pagal nacionalinę PHARE programą buvo inicijuoti nauji neapskaitytos ekonomikos Lietuvoje tyrimai. Kaip ir ankstesniuose tyrimuose, buvo nagrinėjami tiesiogiai su BVP vertinimais susiję oficialiai neapskaitytos ekonomikos aspektai . Tačiau šis projektas negalėjo aprėpti visų pageidautinu nagrinėti neapskaitytos ekonomikos sričių dėl laiko, skirto tyrimams atlikti, stygiaus. Dėl to buvo nustatyti prioritetai atsižvelgiant į taikoma nacionalinių sąskaitų rodiklių vertinimo metodiką.

Kaip prioritetinės buvo nagrinėjamos šios neapskaitytos ekonomikos sritys:
• nedeklaruojamos legalių įmonių pajamos;
• neoficialus užimtumas ir darbo apmokėjimas ;
• neapskaityta mažmeninės prekybos apyvarta ir susidaranti prekybinė marža;
• neapskaitytos tam tikrų apdirbamosios pramonės veiklos rūšių įmonių pajamos;
• neapskaitytos pajamos švietimo ir sveikatos paslaugų srityse;
• neapskaitytas gyvenamųjų būstų kapitalinis remontas;
• pajamos, gautos iš nelegalių veiklų.

Atlikus tyrimus pastebėta, kad didžiausia neapskaitomos ekonomikos dalis slypi prekyboje (31,7 %), statybose(32,1 %), apdirbamojoje pramonėje (11,9 %), transporte (10 %), taip pat tyrimo rezultatai patvirtino, kad individualiosios(personalinės) įmonės slepia žymiai didesnes pajamas negu didelės, ypač tai