Darbas:

nuolat keičiasi, kadangi šešėlinė ekonomika labai lanksčiai prisitaiko prie valstybės reguliavimo pokyčių ir netgi moralės pokyčių. Kiekvienas naujas draudimas ar ribojimas išplečia šešėlinės ekonomikos erdvę, o tai ir jos mastus ir formas.
Panašiai šešėlinei ekonomikai mažėti trukdė ir mokesčių našta. Mokesčiai turi įtakos žmonių pasirinkimui tarp darbo ir laisvalaikio bei darbo pasiūlai neapskaitomoje ekonomikoje. Kuo didesnis skirtumas tarp darbo kaštų ir uždarbio po mokesčių oficialioje ekonomikoje, tuo didesnės paskatos vengti šio skirtumo ir dirbti šešėlyje. Per pastaruosius šešerius metus užaugusi mokesčių našta leidžia teigti, kad šių paskatų nebuvo stokojama.
Be abejo, be sunkios mokesčių naštos ir perteklinių verslo ir darbo reguliavimų, šešėlinei ekonomikai mažėti neleido vis dar netobuli ir nestabilūs įstatymai, išimtys ir privilegijos, užsienio prekybos suvaržymai. Tiesa, kad ir kokia palanki būtų sukurta verslo aplinka ir įstatymų bazė, visuomet turėsime kažkiek šešėlinės ekonomikos. Taip yra dėl kultūrinių ir istorinių veiksnių, kurie kartais turi ne mažiau įtakos žmonių pasirinkimams nei jų ekonominė padėtis, mokesčiai ar reguliavimai.
Viena vertus, turime senas žemės ūkio tradicijas kaime, kur neformalūs darbo santykiai yra natūrali gyvenimo dalis. Kita vertus, nėra paprasta ištrinti socialistinės valstybės ir ekonomikos paveldą, kuris visų pirma pasireiškia nepasitikėjimu valstybe, kuri daug atima ir mažai duoda.
Iš tiesų, dėl iškreiptų valstybės prioritetų, silpno ir neefektyvaus viešojo administravimo, netinkamos nuosavybės apsaugos, silpnos teisėsaugos ir teisėtvarkos nejaučiame sąsajų tarp mokamų mokesčių ir valstybės teikiamų paslaugų. Kadangi per pastaruosius metus nei valdžios prioritetai, nei jos darbo kokybė, nei mokesčių mokėtojų pinigų leidimo būdai iš esmės nepasikeitė, visuomenės vertybės, žmonių pasitikėjimas valstybe, taigi ir mokesčių mokėtojų moralė tebesmunka. Akivaizdu, kad penktadalis ekonomikos atrodo daugoka, kad galėtume tai vadinti „natūraliu“ šešėlinės ekonomikos dydžiu. Jeigu sąlygos užsiimti ekonomine veikla būtų palankios, rizika dirbti šešėlyje neapsimokėtų. Tad šešėlinės ekonomikos iš esmės nemažės, kol turėsime teisėtos veiklos laisvės deficitą. Kol taip nėra, rizikuojama. Rizikuojama nepaisant to, kad žaidimas pagal savas, formaliai neteisėtas taisykles iškreipia moralę ir, greičiausiai, pasitenkinimą „laimėjimais”.
Nors pareigūnai tikina aktyviai kovojantys su kontrabanda, o mokesčių inspekcija skatina verslininkus atsisakyti atlyginimų vokeliuose, šešėlinė ekonomikos dalis vis dar didelė. Statistikos departamento tyrimo duomenimis 2002 metais BVP siekė apie 51 milijardą litų, o šešėlinės ekonomikos dalis buvo 7,7-9 ,6 milijardo litų. Tačiau kai kurie ekspertai ir specialistai įspėja, kad realiai šešėlinės ekonomikos dalis yra dar didesnė.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys ekspremjeras Gediminas Vagnorius teigia, kad BVP ir realių biudžeto įplaukų santykis verčia manyti, kad šešėlinė ekonomikos dalis sudaro bent 25 procentus legaliosios ekonomikos. „Per pastaruosius penkerius metus ekonomika išaugo daugiau nei penktadaliu, o įplaukos į biudžetą padidėjo vos keliais procentais - ir tai vyko nepaisant to, kad kai kurie mokesčiai buvo didinami. Vadinasi, šešėlinė ekonomika pastaraisiais metais ne sumažėjo, o išaugo“, - konstatavo Vagnorius.
Kaip aiškina ekspertai, šešėlinės ekonomikos lygį nustatyti labai sunku, rodikliai gali skirtis dėl skirtingos skaičiavimo metodikos. Tačiau, kad ir kaip skaičiuosi, akivaizdu, jog Lietuvoje šešėlinės ekonomikos dalis yra gerokai didesnė nei ES bei kitose išsivysčiusiose valstybėse.
Įmonėms, kurios nemoka algų vokeliuose, netaiko dvigubos kainų politikos, neparduoda prekių be dokumentų, labai sunku konkuruoti su nelegaliu verslu, jos dirba gerokai sunkesnėmis finansinėmis ekonominėmis sąlygomis. Kad problema išties rimta, rodo Statistikos departamento tyrimo rezultatai. 2002 metais prekyboje tiesiogiai neapskaityta mažiausiai 1,6 milijardo litų - iki 15 procentų visos prekybos įmonių apyvartos. Ekspertai teigia, kad Lietuvoje yra daugiau galimybių verstis nelegaliu verslu nei Vakarų valstybėse. Pavyzdžiui ES nėra nė vienos šalies, kuri turėtų Gariūnus, kur vyksta beveik neapskaitoma prekyba, suteikianti didžiulį impulsą šešėlinei ekonomikai. Kad turguose sukasi neapskaitomi milijonai, puikiai žino ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atstovai, tačiau jie sako neturį realių galimybių šio proceso kontroliuoti.
Lietuvoje vis dar yra pagundų pasinaudoti muitinės darbo spragomis. Kol yra korumpuotų pareigūnų, kontrabanda nesunkiai patenka į Lietuvą. Pagunda pralobti labai didelė, ypač įvežant labiausiai apmokestintas prekes - cigaretės, alkoholinius gėrimus. Valstybės sienos apsaugos stiprinimas yra lemiamas šešėlinės ekonomikos mažinimo veiksnys.

Visose ES valstybėse šešėlinė ekonomika auga, ir ieškoma būdų kaip šį augimą sustabdyti. Kol kas tai bandoma daryti administracinėmis priemonėmis bei verčiant ES nares su „lengvesniu” mokesčių režimu pereiti prie „sunkesnio” (to reikalauja ir iš šalių kandidačių), nelabai atsižvelgiant į