Darbas:

išsilaikyti. Nors Vyriausybė deklaruoja remianti smulkų ir vidutinį verslą, tačiau iš tiesų dažnai žengiama priešinga kryptimi. Ir didžiausia problema yra ne didelė mokesčių našta (ji Lietuvoje nedidelė palyginti su ES šalimis), o labai supainiota įstatyminė bazė, reglamentuojanti verslo atskaitomybę. Dar viena problema yra didelis įvairių valstybinių institucijų skaičius, jos turi teisę šiurkščiais veiksmais stabdyti ir trikdyti verslo įmonės (ypač smulkios) veiklą. Šių įstaigų pareigūnų atsakomybė dėl neteisėto verslo įmonės veiklos sutrikdymo ir žalos padarymo niekur nereglamentuota . Tai sudaro puikias sąlygas reguliuojančių įstaigų pareigūnų savivalei ir yra gera terpė korupcijai, nes smulkūs verslininkai paprastai nei finansiškai, nei fiziškai nepajėgūs deramai suprasti nuolat keičiamą įstatyminę bazę, o dalis pareigūnų tai naudoja savanaudiškais tikslais.
Mokesčių nesurinkimas ir šešėlinė ekonomika – tai gana fragmentiški elementai, nekorektiškos ekonominės politikos pasekmės. Šešėlinė ekonomika atsiranda ne todėl, kad atskirų įmonių vadovai ir kiti žmonės piktybiškai vengia mokėti mokesčius, o todėl, kad valstybės ekonominės politikos interesai tinkamai nesiderina su verslo interesais. Šešėlinė ekonomika visada yra valstybės ekonominės politikos klaidų pasekmė, o ne priežastis. Valstybės pajamų mažėjimo priežastys – sisteminės valstybės fiskalinės politikos klaidos. Jos yra užprogramuotos jau formuojant naują biudžetą, jų jokiu būdu negalima nustumti tik į mokesčių surinkimo sritį ir šešėlinę ekonomiką. Taigi ir priemonės, kuriomis Vyriausybė, stengiasi padidinti valstybės pajamas, yra neadekvačios priežastims ir negali išspręsti valstybės pajamų didinimo problemos iš esmės.

Apačioje esantis grafikas pateikia duomenis apie neapskaitomos ekonomikos ir mokesčių naštos dinamiką.

2.1 pav. Šešėlinės ekonomikos ir mokesčių naštos dinamika Lietuvoje 1990-2002 metais (LLRI, 1994-2002)

Šešėlinė ekonomika Lietuvoje ypač ryški 1995 – 1998 metais. Ryškėja šešėlinės ekonomikos mažėjimo tendencija, nors mokesčių lygis ir padidėjo. Harmonizuojant verslą reglamentuojančius atsakymus pagal ES reikalavimus, painiavos mažėja: mažiau trukdo legaliam verslui kai kurios valdžios struktūros (pvz., muitinė). Įtakos turėjo sugriežtintos administracinės priemonės bei verslo stambėjimas. Tolimesnei perspektyvai šio proceso padarinius prognozuoti sunku, tačiau verslo įstatyminės bazės harmonizavimas ir reguliuojančių institucijų galios ( ar jų pačių skaičius) sumažinimas sudarytų geresnes prielaidas verslui išeiti iš šešėlio į legalią veiklą.
Tą rodo ir Lietuvoje atliekami šešėlinės ekonomikos masto bei bendrosios mokesčių naštos tyrimai, pradėti 1994 – 1997 metais Laisvosios rinkos instituto. Taip pat, kaip minėta anksčiau, šešėlinės ekonomikos tyrimus atliko autorių kolektyvas ir Lietuvos Respublikos (LR) statistikos departamentas prie LR Vyriausybės. Iki 1994 metų galima remtis tik užsienio tyrėjų pateikiamais duomenimis, nes tuo laikotarpiu neapskaitomos ekonomikos Lietuvoje tyrimai nebuvo atliekami. Šiais duomenimis, vidutinis šešėlinės ekonomikos lygis Lietuvoje 1990 – 1993 metais buvo apie 26 proc. BVP. [11]
Pastaruoju metu LR Finansų ministerija imasi drastiškų priemonių šešėlinei ekonomikai apriboti. Tai yra informacijos apie finansinius ūkinius nusikaltimus pirkimas iš informatorių, bendradarbiavimas su užsienio specialiosiomis tarnybomis bei Lietuvos diplomatinėmis tarnybomis užsienyje, pateikiančiomis informaciją apie galimą prekių kontrabandą.
Grafike parodoma šešėlinės ekonomikos dalies BVP ir mokesčių naštos dinamika, remiantis anksčiau pateiktų šaltinių apibendrintais duomenimis (LLRI, 1994 – 2002). Pastebima ilgalaikė tendencija šešėlinės ekonomikos dalies BVP mažėjimo link – tai vyksta nuo 1998 metų . Iš esmės tai rodo negausių valdžios bandymų liberalizuoti verslo sąlygas ir harmonizuoti reguliavimo įstatyminę bazę rezultatą. Įtaką padarė ir administracinių priemonių prieš šešėlinį verslą sugriežtinimas. Nors esama negatyvių valstybinio verslo administravimo poslinkių , ryškėja bendra šešėlinio verslo mažėjimo tendencija. Nemažos įtakos šešėlinės ekonomikos mastams mažinti turėjo ir sustiprėję Lietuvos bankai. Gyventojų pasitikėjimas bankais išaugo, ten jau laikoma dauguma santaupų. Tai leidžia mažinti apyvartoje cirkuliuojančių grynų pinigų kiekį, koncentruoti kapitalo masę bei efektyviai ekonominėmis priemonėmis reguliuoti (pvz., keičiant palūkanų dydį) pinigų srautus makroekonominiu lygiu.
2003 metų lapkričio viduryje Lietuvos statistikos departamentas paskelbė, kad neapskaitoma ekonomika 2002 m. sudarė 15-19 proc. šalies bendrojo vidaus produkto. Ankstesnis tyrimas parodė, kad 1995-1996 m. neapskaitomos ekonomikos lygis buvo 19 proc. Taigi per pastaruosius šešerius metus šešėlinės ekonomikos lygis iš esmės nepasikeitė. Paskelbti skaičiai byloja apie tai, kad vietos teisėtai veikti oficialioje ekonomikoje nepadaugėjo, kad būti joje vis dar yra nepriimtina ir per brangu.
Šešėlinė ekonomika reiškia žmonių veiklos opoziciją valdžios įtvirtintoms institucijoms ir normoms. Jos mastai, formos ir