Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

tai pirmiausia daro įtaką privačiam importui. Ekonominės struktūros pereinamojo laikotarpio šalyse yra nepakankamai modernios ir veiksmingos. Pasigendama aiškios ir motyvuotos ūkio raidos strategijos, nėra didesnės konkurencijos tarp panašios ūkio sferos įmonių, lėtai restruktūrizuojamas ūkis, kapitalas vangiai persilieja tarp ūkio šakų ir veiklos sferų. Valstybės investicijų galimybės yra ribotos, nes surenkami ne visi mokesčiai, kuriuos galima surinkti. Aukštas infliacijos lygis buvo būdingas visoms Vidurio ir Rytų Europos šalims pereinamojo laikotarpio pradžioje. Praėjus pertvarką, dar stipriai veikia racionalizavimo ir paskirstymo mechanizmas, o tai visada duoda paskatų neoficialiai ekonomikai. Kadangi dažniausiai kainos kyla šuoliais visada surandama galimybė įsigyti prekių ankščiau, t.y. kol kainos dar nepakilę. Tai vėliau sukelia spekuliaciją šešėlinėje rinkoje ir pagreitina reliatyvią vidaus valiutos infliaciją

(kai palaikomas pastovus kursas, tačiau kainos didėja); be to, sudaro privilegijuotą padėtį ūkio subjektams su didesniu šešėlinės veiklos potencialu. Jeigu tokioje situacijoje yra išmokamas pastovus darbo užmokestis, tai atsiranda dar papildomos paskatos užsiimti neoficialia ekonomine veikla.
Įvairios individualios įmonės, bei firmos slepia savo pajamas siekdamos sumažinti priklausomus mokesčius valstybei. Nelegali prekyba taip pat pas mus sėkmingai egzistuoja. LSVVPA ir NMS atliktame tyrime respondentai buvo klausiami ar, jų manymu, Lietuvoje egzistuoja šešėlinė ekonomika. 56.9 proc. atsakė, kad egzistuoja. Daugiausia verslininkų mano, kad šešėlinės ekonomikos dydis Lietuvoje yra apie 50 proc.


1.1 pav. Šešėlinės ekonomikos egzistavimas pagal veiklos rūšį, procentais
(Duomenų šaltinis: LSVVPA ir NMS 2005m. www.lrinka.lt apklausos rezultatai)

Lietuvos laisvasis tyrimų institutas atliko Lietuvos ekonomikos tyrimą ir nustatė, kad 2005 metais šešėlinė ekonomika sudarė 21,4 proc. BVP, ir tai yra beveik procentu daugiau nei buvo prognozuota prieš pusę metų. Sakoma, kad kur šešėlinė ekonomika sudaro 10 procentų, ten visiškai gerai. Bet yra valstybių, kur tai sudaro 60 proc. Ką reiškia 21 proc. nepamokestinamų lėšų Lietuvoje, kurios cirkuliuoja verslininkų, žmonių gyvenime [www.lrinka.lt].
Mokesčių ir reguliavimų našta, didelis nedarbas, dalies visuomenės skurdas skatina įmones ir gyventojus dalyvauti šešėlinėse veiklose.
Tai gi kuo greičiau rinkos pasiūla bus sureguliuota su paklausa, stabilizuosis kainos, tuo greičiau Lietuvoje praras savo ekonominę ir politinę socialinę reikšmę nelegalioji (šešėlinė) ekonomika. Visiškai, deja, ji neišnyks, nes ji gaji ir labai išsivysčiusiose