Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

didės, kur tik prekės ar paslaugos bus draudžiamos arba labai griežtai kontroliuojamos, nes žmonės negaudami jiems reikiamų prekių ar paslaugų pasiryš net pažeisti įstatymą, kad jas gauti.
Kontrabanda ir kontrabandiniu būdu į Lietuvą įvežtų prekių realizavimas yra viena iš šešėlinės ekonomikos formų. Tai, ką tradiciškai laikome šešėline ekonomika, reikėtų skirti į dvi sritis.
Pirmiausia reikėtų atskirti tai, kas niekada netaps legalaus verslo dalimi - tai vogtų daiktų realizavimas, narkotikai, prekyba ginklais ir panašiai. Kitą sritį trumpai galima būtų apibrėžti kaip tam tikrą veiklos sritį, kuri iš esmės dubliuoja legalųjį verslą ir net konkuruoja su juo. Skirtumas tik tas, kad konkurencinis pranašumas įgyjamas ne prekių, paslaugų kokybės ar mažesnių gamybos išlaidų, o mokesčių nemokėjimo sąskaita.

1.2. Šešėlinės ekonomikos atsiradimo ir egzistavimo priežastys

Šešėlinės ekonomikos

atsiradimo priežastys yra įvairios. Tai lemia ne tik bedarbystė ar valdžios valdymas, bet ir daug daugiau kitų veiksnių. Nauji draudimai ar ribojimai išplečia šešėlinės ekonomikos erdvę, taigi potencialiai ir jos konkrečius mastus ir formas. Legalių darbo santykių ribojimas sąlygoja neoficialaus darbo atsiradimą, Skirtumas tarp darbo kaštų ir uždarbio – kuo didesnis šis skirtumas, tuo didesnės paskatos jo vengti, netobuli ir nestabilūs įstatymai, išimtys ir privilegijos, privatizavimo trūkumai, mokesčių ir jų administravimo sistemos trūkumai priverčia keliauti link šešėlinės ekonomikos.
Realiai ekonomikai būdingas kai kurių prekių ir paslaugų paklausos perviršis rinkoje. Tokioje situacijoje oficiali ekonomika gali patenkinti tik dalį visų poreikių.Vartojimo rinkoje išsivystė keletas trūkumo nulemtų veiklų: neoficiali gamyba, privatus importas, spekuliacija. Gamybos sferoje šešėlinę veiklą dažnai skatina žaliavų trūkumas. Akcinės bendrovė, kuriose vyrauja valstybinis kapitalas, kai kuriomis žaliavomis sugeba apsirūpinti tik su spekuliacijos pagalba. Ši veikla prisideda prie planuojamų programų įvykdymo, tačiau kartu sudaro sąlygas atsirasti neoficialiai komercinei veiklai.
Šešėlinės ekonomikos atsiradimas yra kaip reakcija į ūkio sistemos neelastingumą, viena vertus, ir į politinę sistemą, kita vertus. Abi šios problemos daro įtaką sprendimų priėmimo procesui- politiniai motyvai dažnai prailgina derybų procesus, kur sprendžiami grynai ūkiniai klausimai(pvz., apsirūpinant energetikos ištekliais), o tai sukelia reakciją į paklausos pokyčius ar gamybos problemas. Kiekvieną kartą, tai šios disproporcijos padidėja, atsiranda papildomos paskatos neoficialiai veiklai. Trumpalaikiu