Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

O didelė jos apimtis yra signalas valdžiai, kad ji deramai neatliekanti savo funkcijų: nesukurianti sąlygų saugiai egzistuoti legaliam verslui arba dideliais mokesčiais bei reguliavimu padaranti jį sunkiai plėtojamą bei nepelningą. Šešėlinė ekonomika reiškia žmonių veiklos opoziciją valdžios įtvirtintoms institucijoms ir normoms. Jos mastai, formos ir pasireiškimo būdai nuolat keičiasi, kadangi šešėlinė ekonomika labai lanksčiai prisitaiko prie valstybės reguliavimo pokyčių ir netgi moralės pokyčių. Kiekvienas naujas draudimas ar ribojimas išplečia šešėlinės ekonomikos erdvę, taigi potencialiai ir jos konkrečius mastus ir formas. Šešėlinės ekonomikos dalis Lietuvoje siekia apie 18,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) neskaičiuojant nelegalios veiklos, o daugiau nei pusė šešėlinės ekonomikos pajamų tenka prekybos, statybos ir pramonės sektoriams. Didžiausią šešėlinės ekonomikos dalis legalioje ekonomikoje

tenka prekybos sektoriui - čia sukuriamos neapskaitomos pridėtinės vertės dalis, 2002 metų duomenimis, siekia 2,919 mlrd. litų. Pramonės indėlis į šešėlinę ekonomiką siekia 1,760 mlrd. litų, statybų sektoriaus - 1,404 mlrd. litų. Statybų sektoriuje šešėlinė ekonomikos dalis siekia 47,8 proc., prekyboje - 35,8 proc., nekilnojamojo turto veikloje - 32 procentus [www.lrinka.lt].
Vengdami mokesčių ar siekdami apeiti kitus įstatymus, žmonės slepia sandorius, nors jie ir yra legalūs, todėl gali būti, kad didelė dalis ūkinės veiklos nepatenka į BVP skaičiavimus.
Tradiciškai šešėlinė ekonomika yra dvejopa:
• nelegali
• ir legali ekonominė veikla.
• Nelegali ekonomika - tai kontrabanda, vogtų daiktų realizavimas, narkotikai, prostitucija ir kt. Legali veikla tampa šešėlinės ekonomikos dalimi, kai jos rezultatai falsifikuojami, siekiant visiškai ar iš dalies išvengti mokesčių mokėjimo. Šešėlinės ekonomikos pobūdis priklauso nuo mokesčių įstatymų bei kitų ekonominės veiklos reguliavimo aktų ir kinta kartu su jais. Juo didesni mokesčiai ir juo daugiau reguliavimo, tuo daugiau paskatų augti šešėlinei ekonomikai.
Šešėlinė ekonomika daro didelę žalą žmonėms, kurie sąžiningai moka mokesčius, nes jie turi sumokėti ir už nemokančiuosius.
Valstybė aktyviai stengiasi kovoti taikydama prevencines ir baudžiamąsias priemones. Ji kuria naujus teisės aktus, įsakymus, bei normas. O žmonėms, kurie pažeidžia ir nesilaiko jų, tai jiems taikomos bausmės.
Neapskaitoma ekonomika kenkia netik žmonėms, bet ir pačiai valstybei. Ji stabdo ekonomikos augimą, todėl beveik visos šalys stengiasi riboti šešėlinės ekonomikos augimą. Nors visur ji yra ir jos mastas didėja. Ji toliau sėkmingai