Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

egzistuoja ir netgi plečiasi beveik kiekvienoje pasaulio šalyje. Tik vadinama dažnai skirtingai: pavyzdžiui, JAV – „subterranean”, arba „irregular”, Prancūzijoje – „fravail au noir“, Didžiojoje Britanijoje -,,fiddle“, Vokietijoje - ,,Schattenwirtschaft“. Ir kol kas nėra efektyvių priemonių jai sustabdyti. Apie ją sunku gauti duomenų, nes šios ekonomikos dalyviai slepia savo veiklą. Nelegalioji ekonomika yra nežinoma mokesčių rinkėjams, bei vyriausybės statistinėms tarnyboms.
Šešėlinė ekonomika reiškia žmonių veiklos opoziciją valdžios įtvirtintoms institucijoms ir normoms. Šešėlinė ekonomika labai lanksčiai prisitaiko prie valstybės reguliavimo pokyčių ir netgi moralės pokyčių.
Neapskaitoma ekonomika yra dvejopa: nelegali ir legali ekonominė veikla. Nelegali ekonomika - tai kontrabanda, vogtų daiktų realizavimas, narkotikai, prostitucija ir kt. Legali veikla tampa šešėlinės ekonomikos dalimi, kai

jos rezultatai falsifikuojami, siekiant visiškai ar iš dalies išvengti mokesčių mokėjimo. Šešėlinės ekonomikos pobūdis priklauso nuo mokesčių įstatymų bei kitų ekonominės veiklos reguliavimo aktų ir kinta kartu su jais. Juo didesni mokesčiai ir juo daugiau reguliavimo, tuo daugiau paskatų augti šešėlinei ekonomikai. Mokesčių nemokėjimas - ne kas kita kaip vagystė iš tų, kurie mokesčius moka, arba iš tų, kurie turi verstis iš mažesnių valstybės išmokų. Visa tai stabdo ekonomikos augimą, todėl beveik visos šalys stengiasi riboti šešėlinės ekonomikos augimą. Nors visur ji yra ir jos mastas didėja.
Nesunku pastebėti, jog šešėlinės ekonomikos mastas, nors ir priklauso nuo mokesčių dydžio bei įvairių biurokratinių apribojimų, skirtingose šalyse vis dėlto yra skirtingas, nors jose mokesčiai panašūs. Priežastis - nevienodas valstybės institucijų efektyvumas, kurį pakankamai gerai atspindi korupcijos lygis šalyje. Korupcija padeda klestėti šešėlinei ekonomikai. Nemažą dalį šešėlinės ekonomikos sudaro nelegalus darbas, kurį Lietuvoje skatina visaip ribojama darbo rinka. Taigi šešėlinė ekonomika yra didelė, žalinga šaliai, bet labai naudinga atskiriems asmenims; su ja kovoti galima tik visapusiška šalies pažanga.
Kadangi ekonomiškai aktyvaus asmens gyvenime laikas yra lemiantis veiksnys, tai tradicinės namų ūkių veiklos tampa ekonominėmis kategorijomis. Tokia požiūrio transformacija gali smarkiai pakeisti vaidmenį, skiriamą namų ūkiams bendroje ekonomikos vyksmo schemoje.
Tyrinėjimams parankus ir visuomenės dėmesio nestokojantis reiškinys yra šešėlinė ekonomika. Dažniausiai į ją žvelgiama kaip į anomaliją. Šešėlinė ekonomika pripažįstama ir pateisinama kaip socialinis